captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pavojingiausia šalis: pakeliui namo čia laukia smurtas ir žmogžudystės

Salvadore mokiniai bijo eiti į mokyklą, o mokytojai sako, kad dirbti jiems dabar yra pavojingiau nei tuomet, kai šalyje dešimt metų truko pilietinis karas, rašo „The Daily Beast“.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Penkiolikmetė Sophia (vardas pakeistas) spinduliuoja laimę, nors jai tenka išgyventi vieną sunkiausių gyvenimo Salvadore laikotarpių – mokymąsi mokykloje. Jos bėdos prasidėjo tuomet, kai jai buvo 13. Jos mokykloje besimokantis vienos gaujos narys liepė jai perduoti narkotikų kitam mokiniui. Ji atsisakė.

Vėliau jis ėmė iš jos reikalauti pinigų, kad ji eitų į miestą su juo ir jo draugais. Po pamokų jie jos tykodavę. Mergaitė pasiskundė direktoriui, o šis patarė mergaitės tėvams perkelti ją į kitą mokyklą. Tad jai teko persikelti gyventi pas senelį, nes jis gyvena arčiau mokyklos, kurią jį pradėjo lankyti vasarį. Grįžti į tėvų namus jai pavojinga, todėl čia ji lankosi labai retai.

Sophia labai nori būti pirmąja savo dešimties narių šeimoje, įstojusia į universitetą. Ji norėtų studijuoti anglų arba prancūzų kalbą. Tačiau pirmiau ji turi baigti vidurinę mokyklą šalyje, kur gaujos veikia ketvirtyje mokyklų. Arba ją, kaip ir dešimtis tūkstančių vaikų, bauginimais privers mesti mokslus.

Mergaitė turi ir dar vieną alternatyvą. Išvykti pas Hiustone, JAV, gyvenančią tetą, kuri sutinka ją priimti, jeigu ši ištvers sunkią ir nelegalią kelionę iš Salvadoro.

Smurtas, ir ypač seksualinis smurtas, yra vienas iš veiksnių, skatinančių vis didesnį skaičių mergaičių bėgti iš Salvadoro per Gvatemalą ir Meksiką į Jungtines Valstijas. Praėjusiais metais Meksikoje pagautų mergaičių iš Salvadoro skaičius šoktelėjo 55 proc., lyginant su 2014 metais, ir 270 proc., lyginant su 2013-aisiais. Daugelis jų atsidūrė labai panašioje padėtyje kaip ir Sophia.

Sophia gyvena viename pavojingiausių Salvadoro sostinės San Salvadoro rajonų Ciudad Delgado. O pats Salvadoras yra laikomas pavojingiausia ne karo zonoje esančia šalimi. Šiemet Salvadoras perėmė šį titulą iš Hondūro.

Sophia nenoriai kalba apie pavojų, su kuriuo šalyje susiduria jaunos moterys. Tačiau už ją kalba statistika. Salvadore fiksuojamas didžiausias moterų ir mergaičių nužudymų skaičius pasaulyje. Daugiau nei pusė šalies moterų nors kartą gyvenime tapo smurto aukomis. Gaujos seksualinę prievartą naudoja tarsi įšventinimo ritualą. Joms tai būdas kontroliuoti savo rajonus. Jeigu mergina atsisako eiti į pasimatymą su gaujos nariu, neretai ji nužudoma ar dingsta be žinios. Jeigu gaujos narys nusižengia, už bausmę gali būti išprievartauta jo žmona ar sesuo.

Salvadore saugumą užtikrina didžiulės karių pajėgos. Tačiau praėjus 25-iems metams po pilietinio karo pabaigos, kurio metu mirties būriai pradangino dešimtis tūkstančių karių, gyventi šalyje yra pavojingiau negu bet kada. Tremtyje Los Andžele susiformavusios gaujos, kaip „Barrio 18“ arba jos konkurentė „Mara Salvatrucha“ (MS-13), grįžo į Salvadorą ir čia įsitvirtino. Retai kuris salvadorietis dabar nesusiduria su duoklės reikalaujančiomis gaujomis bei smurtu: pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje kas valandą buvo nužudomas žmogus.

Per pertrauką naujoje Sophios mokykloje direktorius Jose Solisas juokauja bendraudamas su šalia užkandžių aparato stovinčiais vaikais. Šalimais mergaitė šokinėta su šokdyne, o berniukai drėkina vandeniu plaukus, kad dailiau atrodytų. Direktoriaus teigimu, šioje mokykloje vaikams yra saugu. Tačiau sunku juos čia išlaikyti. Mokslo metus čia pradėjo 350 mokinių, tačiau jau dabar yra likę 288.

„Jiems grasino“, – sako direktorius, turėdamas omeny nebesimokančius vaikus. Ir jis vargiai ką nors gali padaryti. Mokytojai stebi, kaip vaikai eina namo, tačiau tol, jie dingsta iš akiračio. „Čia, ačiū Dievui, nesame turėję problemų, nes pas mus nėra gaujų narių, – sakė jis. – Tik jų gerbėjų, kurie mėgsta piešti grafičius tualete.“

Rugpjūtį, likus kelioms savaitėms iki mūsų pokalbio su Sophia, kažkas per „Facebook“ sužinojo jos telefono numerį ir ėmė jai rašinėti žinutes, reikalauti, kad ji atsiųstų savo nuogos nuotraukų, arba nukentės jos šeima. Priekabiautojas taip įsisiautėjo, kad mergaitė savaitę nelankė mokyklos. Jos tėvas mokytojams pasakė, kad ji serga. Tačiau iš tiesų ji namie skaitė knygas ir žiūrėjo televiziją ir bijojo, kad kažkas ją stebi. Ji ištrynė savo „Facebook“ paskyrą.

„Čia neturiu daug draugų, – sakė mergina. – Niekuo nepasitikiu, nes jeigu jiems ką nors papasakosiu, jie gali atskleisti gaujoms.“

Sophia sako, kad du jos giminaičiai dabar svarsto galimybę susidėti pinigų ir sumokėti vedliui, kad jis nelegaliai nugabentų ją į Ameriką. Mokestis nuolat auga, nes siena vis griežčiau saugoma. Dabar už vieną mėginimą tenka sumokėti 7 tūkst. JAV dolerių (6,22 tūkst. Eur), o už tris – 20 tūkst. JAV dolerių (17,76 tūkst. Eur). Jeigu tave pagaus ir grąžins į Salvadorą, gali tikrai mirti: gaujos pabėgusiųjų nepasigaili.

Socialinei darbuotojai Yaneth Alvarado Sophia yra tipinis pavyzdys mergaitės, patenkančios į rizikos grupę tų, kurie gali mesti mokyklą. Ji jau dabar mokosi žemesnėje klasėje, negu turėtų, ir ilgą laiką nelankė pamokų.

Y. Alvarado darbas yra labai pavojingas. Ji bendrauja su į mokyklą nevaikštančių vaikų tėvais ir ieško būdų, kaip jiems grįžti prie mokslų. Y. Alvarado dirba su UNICEF ir kartu kuria virtualią mokymosi namie programą, kurią ketinama per artimiausius metus išbandyti su mokyklos nelankančiais vaikais.

Mokslo metai Salvadore artėja prie pabaigos: jie trunka nuo vasario iki lapkričio mėnesio. Tačiau besibaigiant pamokoms, artėja kritinis laikas. Pernai 28 tūkst. vaikų metė mokslus ir dauguma jų dėl to kaltino patirtą smurtą. O maždaug 300 vaikų buvo nužudyti pakeliui į mokyklą, sakė vaiko teisių organizacijai „Plan International“ patarinėjanti Cristina Pérez.

„Švietimo ministerija į tai žiūri kaip į fenomeną, – sakė ji. – Visi šie vaikai palieka mokyklą ne dėl to, kad nori tai daryti.“ Jos teigimu, vienoje mokykloje 85 proc. vaikų tėvai yra susiję su gaujomis.

Y. Alvarado ir kiti švietimo sistemos darbuotojai sako, kad rizikingiausioms vaikams yra laikas tarp pirmos ir trečios klasės, nes būtent tada tėvams yra lengviausia pasinaudoti jais, kad šie iš bendraklasių prievartautų pinigus. Vietoj to, kad rizikuotų patys, kai kurie tėvai naudojasi savo vaikais. Jiems gresia tik maksimali septynerių metų bausmė, kad atliktų gaujų darbą.

Mokytojų profsąjungos atstovė naujienų agentūrai „Reuters“ gegužę sakė, kad kai kurie vaikai yra verčiami kasdien iš savo bendraklasių rinkti po 10–25 centus gaujoms. Tokiais atvejais Y. Alvarado kreipiasi į vaikų senelius. Tačiau „praktiškai neįmanoma padėti“.

Salvadore dirbti tokios organizacijoms kaip „Plan International“ ir UNICEF yra labai pavojinga. Nors jos nepalaiko tiesioginio kontakto su gaujomis, jos jas akylai stebi. Jų darbuotojams kyla grėsmė. „Visi salvadoriečiai privalo žinoti, kaip kalbėti“, – C. Pérez.

Mokyklos akylai stebi su gaujomis susijusius mokinius, tačiau tai daro to neafišuodami. Kai kurių gaujų nariai specifiškai rengiasi ir vartoja tam tikrą slengą. „Kai vaikai pradeda mokytis, mes jų neklausiame, ar jie priklauso gaujai. Tačiau mes tai žinome iš to, kaip jie elgiasi ir kalba“, – sakė vienos mokyklos direktorė.

Tačiau labai dažnai ne tik mokiniams, bet mokytojams pavojinga kasdien eiti į darbą. Per pastaruosius kelerius metus Salvadore buvo nužudyta kelios dešimtys mokytojų. Kartais už tai, kad parašė blogą pažymį ar konfiskavo iš mokinių narkotikus. Daugelis pedagogų sako, kad dirbti jiems tapo gerokai pavojingiau negu pilietinio karo metais.

„Anksčiau bent jau žinodavai, kas tave gali nužudyti. O dabar to nežinai“, – sakė viena mokytoja.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...