captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV sociologas: D. Trumpas neturėtų jokių šansų – jei nei H. Clinton

Šie JAV prezidento rinkimai neturėjo būti labai įdomūs, bet yra. Kol kas, kaip 15min teigė vienas garsiausių Amerikos sociologų Johnas Zogby, akivaizdu, kad demokratų kandidatė kone automatiškai į kampaniją atsineša kelis itin svarbius argumentus.
Scanpix/AFP nuotr.
Scanpix/AFP nuotr.

Pirmasis – istorija. JAV prezidentą renka rinkikai valstijose (kurie paklūsta eilinių piliečių valiai), o pergalę užtikrina 270 iš 538 balsų.

„Per pastaruosius šešerius prezidento rinkimus blogiausiai iš demokratų pasirodė Johnas Kerry. Jis 2004 metais surinko 257 rinkikų balsus. Alas Gore`as pralaimėjo su 269 balsais, o visi kiti laimėjo.

Galime žengti ir dar toliau. Jau nuo 1992 metų yra aišku, kad demokratui užtenka tiesiog dalyvauti rinkimuose ir jis tikrai surinks 241 balsą. Respublikonas gali būti ramus tik dėl 102 balsų“, – 15min teigė J. Zogby.

Kitas pranašumas – demografinė situacija, kuri JAV keičiasi itin sparčiai. 2008-ųjų rinkimuose, kuriuos laimėjo Barackas Obama, 74 proc. visų rinkėjų buvo baltieji. Po ketverių metų – jau 71 proc. Šiemet kalbama apie 69 proc.

„Baltieji paprastai balsuoja už respublikonų kandidatą, o jų dalis tarp rinkėjų mažėja“, – pripažino J. Zogby.

Tiek Johnas McCainas 2008-aisiais, tiek Mittas Romney 2012-aisiais sulaukė 57 proc. balsavusių baltųjų paramos, bet pralaimėjo.

„O prie šių duomenų šiemet galima pridėti faktą, kad respublikonų kandidatas, regis, net stengiasi įsiutinti mažumų atstovus. Todėl Trumpui nugalėti bus labai sunku. Jam reikia surinkti net 72 proc. baltųjų balsų. To nepadarė nei McCainas, nei Romney“, – svarstė J. Zogby.

B. Obamos populiarumas naudingas Hillary

Galiausiai svarbus ir kontekstas. Visų pirma, dabartinis prezidentas Barackas Obama, kaip bebūtų keista, šiandien yra populiariausias JAV politikas. O jis, žinoma, kaip ir H. Clinton, yra demokratas.

„Ką jau kalbėti apie ekonomiką – nedarbo lygis perpus mažesnis nei 2008-aisiais, atlyginimai auga, infliacija mažėja. Tai turėtų padėti Hillary.

B. Obama. Scanpix/Reuters nuotr.

Prieš 10 dienų apklausa parodė, kad Clinton pirmauja prieš Trumpą 2 proc. punktais. Ta pati apklausa atskleidė, kad Obama šiandien prieš Trumpą pirmautų net 14 proc. punktų. Be to, Amerikos tūkstantmečio kartos rinkėjai (Millennials, 18-37 metų piliečiai, – red.) yra nusigręžę nuo respublikonų.

Viskas kaip ir akivaizdu, ar ne? Ne. Turime reikalą su asmenybiniais bruožais, – 15min teigė J. Zogby. – Tikrai taip: apklausos viena po kitos liudija, kad jauni amerikiečiai tiesiog turi problemų dėl H. Clinton. Mes nežinome, kaip jie balsuos, bet jie sako, kad tikrai nebalsuos už Trumpą.“

Šią savaitę vieno universiteto apklausa parodė, kad tarp 18-34 metų rinkėjų už H. Clinton balsuotų 31 proc., už libertarą Gary Johnsoną – 29 proc., už D.Trumpą – 26 proc., o už Žaliųjų partijos kandidatę Jill Stein – 15 proc.

G. Johnsonas. Scanpix/Reuters nuotr.

Ką tai reiškia? B. Obamą 2008-aisiais parėmė 66 proc. jaunų rinkėjų. 2012 metais už jį balsavo 61 proc. jaunų amerikiečių. Kad ir kaip žiūrėtume į situaciją šiandien, visiškai aišku, kad Amerikos jaunimas nemėgsta H. Clinton.

Šimtai tūkstančių tūkstantmečio kartos rinkėjų šiemet per demokratų pirminius rinkimus balsavo už Bernie Sandersą ir iki šiol taip pyksta ant H. Clinton, kad dar abejoja, ar už ją balsuos.

Kaip elgsis Amerikos tūkstantmečio karta?

„Būtent todėl rinkimai tokie atkaklūs. Klausimų dar daug. O Trumpo populiarumo paslaptis nėra tokia jau mįslinga – Amerikoje traukiasi baltųjų vidurinioji klasė. 37 proc. dirbančių amerikiečių dirba darbą, už kurį gauna mažiau nei anksčiau. Jie susirūpinę dėl savo statuso.

2005 metais 3 iš 4 amerikiečių teigė, kad amerikietiškoji svajonė yra gyva. O šiandien labai daug žmonių tvirtina manantys, kad net nebepriklauso viduriniajai klasei. O šis terminas – ne finansinis, o psichologinis“, – aiškino J. Zogby.

Baltieji susirūpinę ir dėl demografinių pokyčių. Skaičiuojama, kad maždaug 2042 metais Amerikos nebaltųjų mažumos virs dauguma.

H. Clinton. Scanpix/AFP nuotr.

„Dievaži, man ir pačiam – 68 metai. Per pastaruosius 24 mėnesius buvau septyneriose vestuvėse, ir ketveriose jų tuokėsi gėjai. Senesni baltieji vyrai svarsto, kas nutiko jų Amerikai“, – teigė J. Zogby.

Galiausiai nemaža dalis amerikiečių klausia, kas nutiko „jų Amerikai pasaulyje“. Jie vis dar įsitikinę, kad JAV yra pagrindinė pasaulio supervalstybė, kuri daro ką nori.

„Vyresni nei 50 metų žmonės prisimena Šaltąjį karą ir tą paprastą pasaulį, kai buvo gėris ir blogis, mes ir jie. Jaunesni amerikiečiai prisimena Iraką, Afganistaną, puolamą supervalstybę“, – priminė J. Zogby.

„Dauguma – jaunesni nei 50 metų. Tik jie ne taip aktyviai balsuoja. Ką jaunimas darys šiemet? Šių rinkimų rezultatai – Amerikos jaunimo rankose. O mes, sociologai, kol kas neįsivaizduojame, kaip jie elgsis, – pripažino ekspertas. – Viskas įmanoma.“

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close