captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ukrainos prezidentas mato, kaip nusigręžia Europa

Ukrainos prezidentas pripažino, kad jam vis sunkiau sulaukti Vakarų paramos prieš Rusijos agresiją, nes vis daugiau šalių linkusios ieškoti kompromisų su Kremliumi. Petro Porošenko parlamentarams pareiškė, kad laikysis Minsko susitarimų, bet nepasitenkinimą Europos sostinėse didina tai, kad Kijevas jau pusmetį vėluoja keisti konstituciją. Šiandien Briuselis prisijungė prie Vašingtono smerkdamas savaitgalio išpuolį prieš didžiausią Ukrainos televizijos stotį, kurią valdžia kaltina dėl prorusiškos programos.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Ukrainos vadovas sako, kad narystė NATO tebėra strateginis tikslas, toks nekintamas kaip šiaurinė žvaigždė. Visuomenės parama stojimui per trejus metus išaugo dvigubai, bet NATO vis kreiviau žiūri į tai, kad P. Porošenko vengia imtis žingsnių ir nebekalba apie referendumą dėl narystės, kurį žadėjo per pirmąją kadenciją.

„Apskritai, dėl mūsų ginkluotųjų pajėgų gynybinių pajėgumų stiprinimo jaučiamės kur kas stipresni negu prieš metus. Konflikto temperatūra dabar žemesnė negu pernai ir užpernai. Pabrėžiu, kad laikysimės Minsko susitarimų, kad ir kaip tai būtų sunku“, – teigia Ukrainos prezidentas P. Porošenko.

Bet dar žiemos sesijoje parlamentas turėjo priimti konstitucijos pataisas dėl regionų autonomijos, o dabar P. Porošenko atidaro jau rudens sesiją. Kijevas aiškina, kad pirmiau nusiginkluoti turi Rusijos vadovaujami separatistai, bet vis daugiau Vakarų sostinių ima manyti, kad ne tik Rusija nevykdo įsipareigojimų, bet ir Ukraina, todėl vienybė dėl sankcijų šlyja, ir spalį laukia aštri Europos Sąjungos lyderių diskusija, kaip elgtis toliau.

„Ukrainai ir toliau reikės tvirtos tarptautinės paramos kovojant su Rusijos agresija. Bet ją užsitikrinti, galiu tai pripažinti, mūsų diplomatams vis sunkiau dėl įvairių objektyvių ir subjektyvių veiksnių. Per ateinančius metus keliose Europos šalyse į valdžią gali ateiti jei ne kraštutinės, tai bent jau tokios politinės jėgos, kurios linkusios į kompromisą su Kremliumi, o geriausia politika prieš agresorių laiko pataikavimą jam“, – aiškina P. Porošenko.

Šiandien Kijevas sulaukė nemalonaus Europos Sąjungos pareiškimo – Briuselis paragino visiškai ištirti savaitgalio gaisrą televizijos stotyje bei nubausti kaltuosius, ir priminė, kad laisva žiniasklaida būtina demokratijai. Ir Vašingtonas vakar pareiškė, kad bet kokie išpuoliai prieš laisvą žiniasklaidą nepriimtini.

Dvi dešimtys nacionalistų kamufliažo uniformomis užvakar Molotovo kokteiliais padegė didžiausios televizijos Inter TV pastatą ir privertė žurnalistus kurį laiką transliuoti žinias iš kiemo. Ši televizija, kuriai vadovauja buvęs pabėgusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus bendražygis, seniai patekusi į valdžios nemalonę ir pernai vos neprarado licencijos už Naujųjų metų transliaciją iš Maskvos. Ir dabar, P. Porošenko, nors pradėjo tyrimą, apkaltino Kremlių siekiant destabilizuoti padėtį Ukrainoje savo remiama žiniasklaida. Valdžia pro pirštus žiūri į televizijos reikalavimą užtikrinti saugumą: policija nesikišo, kai nacionalistai po gaisro aptvėrė pastatą ir pripiešė ženklų „Rusija lauk!“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...