captcha

Jūsų klausimas priimtas

Popiežius Pranciškus paskelbė šventąja Motiną Teresę

Popiežius Pranciškus sekmadienį paskelbė šventąja didelę pagarbą pelniusią velionę vienuolę Motiną Teresę per kanonizacijos mišias Vatikano Šv .Petro aikštėje.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

„Šventosios Trejybės garbei... skelbiame ir įvardijame palaimintąją Teresę iš Kalkutos šventąja bei įtraukiame ją tarp šventųjų. Skelbiame, kad ji turi būti visos Bažnyčios gerbiama kaip šventoji“, – lotynų kalba ištarė pontifikas.

Ši gerbiama ir tuo pačiu prieštaringai vertinama vienuolė, dėl savo darbo su mirštančiaisiais ir neturtingaisiais tapusi XX amžiaus krikščionybės šventenybe, buvo pakelta į altoriaus garbę jos mirties Kalkutoje 19-ųjų metinių išvakarėse.

„Atstumtųjų šventąja“ praminta Motina Teresė beveik keturis dešimtmečius rūpinosi neturtėliais šiame didžiuliame Indijos mieste. Į Rytų Indiją ji atvyko kaip Airijos Loreto seserų ordino misionierė dirbti mokytoja.

Pasak Pranciškaus, nors vienuolė buvo paskelbta šventąja, katalikiškajam pasauliui ji visuomet liks Motina Teresė.

Atkartodamas savo išdėstytą „neturtingos Bažnyčios neturtėliams“ viziją, Šventasis Tėvas sakė, kad Teresės darbai yra „Dievo artumo skurdžiausiems iš neturtėlių iškalbus liudijimas“.

Prapliupus plojimams jis pridūrė: „Motina Teresė mėgdavo sakyti: „Galbūt nemoku jų kalbos, bet galiu šypsotis.“

„Nešiokimės jos šypseną savo širdyse ir suteikim ją žmonėms, sutinkamiems mūsų kelyje, ypač kenčiantiems“, – sakė pontifikas.

Savo homilijoje Pranciškus taip pat priminė apie Teresės griežtą nusistatymą prieš abortus. 1979-aisiais, atsiimdama Nobelio taikos premiją, nėštumo nutraukimą ji pavadino „pačios motinos (daroma) žmogžudyste“, o šis pareiškimas sulaukė prieštaringų vertinimų.

XVI amžiaus Šv.Petro bazilikos ir žydro dangaus fone besibaigiančios vasaros saulės spindulių šildomi tikintieji dalyvavo popiežiaus Pranciškaus aukotose mišiose. Jose dalyvauti norėjo tiek daug piligrimų, kad Vatikanas galėjo išleisti dvigubai daugiau bilietų, tačiau negalėjo to padaryti dėl ribotos vietos ir saugumo apribojimų.

Virš Katalikų Bažnyčios „būstinės“ zujantis sraigtasparnis buvo įrodymas, kad vyksta diskretiška, bet labai rimta saugumo užtikrinimo operacija. Viešąją tvarką ant žemės užtikrino maždaug 3 000 pareigūnų.

Minoje buvo ir maždaug 1500 benamių, kuriais rūpinasi Dievo Meilės misionierių seserų ordino Italijos padaliniai. Po Motinos Teresės kanonizavimo mišių popiežius Pranciškus pakvietė juos Vatikane pavalgyti picos.

1910 metais Kosovo albanų šeimoje Skopjėje gimusiai Motinai Teresei 1979 metas buvo skirta Nobelio taikos premija. Ji mirė 1997-aisiais, savo darbais pelniusi šlovę visame pasaulyje ir tapusi Indijos piliete. Indija šiai nedidelio ūgio, smulkutei, bet nepaprastai ryžtingai vienuolei tapo antrąja tėvyne, o Motinai Teresei mirus šalis su ja atsisveikino, surengdama valstybines laidotuves.

Tačiau ji taip pat susilaukė kritikos dėl to, kad daugiau dėmesio skyrė Evangelijos skelbimui, o ne skurstančiųjų gyvenimo sąlygoms gerinti.

Pasiaukojimo ir labdaros simbolis

Motina Teresė praleido visą savo brandų gyvenimą Indijoje: iš pradžių mokytojavo, o vėliau rūpinosi mirštančiais vargšais.

Būtent dėl šios veiklos, vadovaudama dabar jau pasauliniu tapusiam ordinui, Teresė tapo viena žymiausių moterų pasaulyje.

Gimusi Kosovo albanų šeimoje Skopjėje, tuomečiame Osmanų imperijos mieste ir dabartinėje Makedonijos sostinėje, 1979 metais ji pelnė Nobelio taikos premiją ir visame pasaulyje tapo krikščioniškų vertybių, tokių kaip pasiaukojimas ir labdara, simboliu.

Tačiau ji sulaukdavo ir paniekos: sekuliarieji kritikai ją kaltindavo vienuolę, kad ji daugiau rūpinosi Evangelijos skelbimu, o ne gyvenimo sąlygų gerinimu vargšams.

Gailestingosios vienuolės kritikams net ir po jos mirties kyla klausimų ir dėl Dievo Meilės Misionierių seserų kongregacijos finansų tvarkymo, ir dėl sveikatai kenksmingų sąlygų kongregacijos slaugos namuose. Be to, kyla klausimų dėl atvejų, kai pažeidžiami žmonės esą „atsiversdavo“ per misionierių misijas.

Stebuklai ar medicina

Tačiau skeptikai nedalyvavo sekmadienio mišiose Vatikane, o dabartinis popiežius Pranciškus itin žavisi šia moterimi, pontifiko nuomone, įkūnijančia jo „neturtingosios bažnyčios neturtėliams“ viziją.

Motinos Teresės kanonizacijos procesas buvo neįprastai trumpas – prie to neabejotinai prisidėjo velionis popiežius Jonas Paulius II.

Šis lenkų dvasininkas buvo jos asmeninis draugas. Kai Motina Teresė mirė, jis pasirūpino, kad 2003 metais vienuolė būtų beatifikuota – paskelbta palaimintąja.

Pagal Katalikų Bažnyčios kanonų teisę, kad asmuo būtų paskelbtas šventuoju, Vatikanas turi pripažinti du jam priskiriamus stebuklus.

Pirmasis Motinos Teresės stebuklas buvo patvirtintas 2002-aisiais, remiantis bengalės Monicos Besros liudijimais, kad vienuolė išgydė ją nuo vėžio. Tačiau vietos medikai linkę jos išgijimą laikyti ne maldos rezultatu, o medicinos pasiekimais.

Antruoju stebuklu Vatikanas pernai pripažino Motinos Teresės stebuklingą brazilo Marcilio Haddado Andrino išgydymą. Jis tvirtina, kad vieną dieną atsibudo nejausdamas skausmo, kai jo žmona savo maldoje paprašė vienuolės išvaduoti jį nuo auglių smegenyse keliamų kančių. Nuo to laiko praėjus aštuoneriems metams M. H. Andrino su žmona dalyvavo sekmadienio ceremonijoje.

Unikalus pavyzdys

Minioje, kuri susirinko šv. Petro aikštėje, taip pat buvo Teresa Burley, Italijoje gyvenanti amerikietė, dirbanti sunkiau besimokančių vaikų mokytoja. Ji teigė, kad Motina Teresė įkvėpė ją užsiimti šia veikla.

„Mano vardas irgi Teresa, – sakė ji naujienų agentūrai AFP, – prisimenu, kaip augdama žavėjausi tuo, kaip ji elgėsi su vaikais ir vargšais.“

„Privalome prisiminti, jog čia esame tam, kad padėtume vieni kitiems. Turime padėti tiems, kurie negali to patys. Taip pat ir čia atvykstantiems pabėgėliams: privalome padėti jiems pradėti naują gyvenimą“, – pridūrė ji.

Į Romą atvyko ir nemažai indų, tarp kurių buvo ir Kiranas Kakumanu, 40 metų kunigas. Jį Motina Teresė palaimino, kai būsimasis dvasininkas tebuvo kūdikis.

Londone gyvenantis indas Abrahamas savo ruožtu teigė, kad Motina Teresė savo gyvenimu parodė unikalų pavyzdį visam pasauliui.

„Ji praktikavo krikščionybę. O dauguma krikščionių tik kalba apie tai“, – sakė jis.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close