captcha

Jūsų klausimas priimtas

Signalas iš Kremliaus įspėja apie rimtas permainas Rusijoje

Ilgamečio Kremliaus administracijos vadovo Sergejaus Ivanono atleidimas iš pareigų gali būti ženklu, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rengiasi gyvybiškai svarbioms ekonominėms reformoms.
Scanpix/Reuters nuotr.
Scanpix/Reuters nuotr.

Apie tokią galimybę neseniai prabilo žinomas kremlinologas Markas Galeotti. Jis mano, kad dėl pastaruoju metu Rusijos valdžioje pastebimo personalo pakeitimo, pradedant valstybinės geležinkelių bendrovės vadovo Vladimiro Jakunino pasitraukimu iš pareigų, baigiant naujausiu S. Ivanovo atveju, galima spėti, jog V. Putinas ketina surengti išankstinius prezidento rinkimus kitąmet, taip atnaujinti savo mandatą ir pradėti ekonomines reformas.

Tačiau tai tik svarstymai, nes tikrieji Rusijos vadovo ketinimai nežinomi niekam. Pavyzdžiui, yra nuomonių, jog pakeisdamas įsitvirtinusius savo bendražygius jaunais ir nelabai patyrusiais asmenimis, jis nori aplink save suburti nuomonės neturinčių „vykdytojų“ ratą.

Ekonominių reformų pažadas – optimistinis scenarijus. Nors Rusijos centrinis bankas ką tik paskelbė pusantrų metų trukusios recesijos pabaigą, tai gali būti tik iliuzija, kuri ypač palanki prieš rugsėjį vyksiančius Dūmos rinkimus.

Audros akis

Rusijos ekonomistė Tatjana Nesterenko dabartinę padėtį Rusijoje vadina „audros akimi“. Jos teigimu, šiuo metu šalies ekonomiką palaiko tik rezervai.

„Jei nieko nekeisime, tada iki kitų metų pabaigos pas mus neliks nei rezervų, nei galimybių mokėti algas, pas mus bus didelės ekonominės bėdos“, – T. Nesterenko cituoja naujienų agentūra TASS.

Apie būtinybę Rusijoje vykdyti reformas kalbama jau daugybę metų. Šios kalbos ypač padažnėjo smarkiai smukus naftoms kainoms.

DELFI šių metų pradžioje rašė, kad 2016 metais sukako 16 metų nuo tada, kai V. Putinas įžengė į Kremlių. Per tiek laiko Rusijos ekonomiką buvo galima pakeisti iš esmės, tačiau to nepadaryta, o šiandien šalies laukia jau labai seniai neregėti sunkumai.

Tuo metu Kremlių smaugė ne tik nuo 110 iki 27 JAV dolerių smukusi naftos barelio kaina, 60 proc. nuvertėjęs rublis ar 10 proc. kritusi rusų perkamoji galia, bet ir korupcijos skandalai.

Kalbėta apie generalinio prokuroro Jurijaus Čaikos ryšius su nusikalstamu pasauliu, dėmesio centre atsidūrė netgi paties V. Putino dukros. Žiniasklaida pranešė, kad jaunesnioji Katerina kartu su vyru Kirilu Šamalovu valdo per 2 mlrd. dolerių turto.

2016 metų sausį, „Levada“ centro duomenimis, Rusijos vartotojų indeksas buvo kritęs net į žemesnį lygį nei 2009 metų kovą, kada šaliai smogė pasaulinė finansų krizė. Pastaraisiais mėnesiais gyventojų nuotaikos šiek tiek pakilo.

Tuo metu protestų su ekonominiais reikalavimais potencialas sumažėjo. Jei vasarį 24 proc. apklaustųjų „Levada“ centro teigė, kad tokie protestai yra visiškai įmanomi, tai balandį jų sumažėjo iki 19 proc. Teigiančių, kad jose sudalyvautų sumažėjo atitinkamai nuo 16 proc. iki 11 proc.

Tad metas ekonominėms reformoms dabar nėra pats blogiausias.

Programa parengta

V. Putinui jau yra parengtas tam tikras reformų planas. Tuo dar gegužę pasirūpino buvusio šalies finansų ministro Aleksejaus Kudrino vadovaujamas Strateginių tyrimų centras.

Tarp jo siūlomų priemonių – pensijų reforma ir pensinio amžiaus ilginimas iki 63 metų tiek vyrams, tiek moterims. Šiuo metu jis moterims siekia 55 metus, o vyrams – 60 metų.

A. Kudrinas taip pat siūlo mažinti valstybės dalį ekonomikoje, perskirstyti biudžeto išlaidas žmogiškojo kapitalo ir infrastruktūros naudai bei reformuoti valstybės valdymą.

Tokios priemonės, jo teigimu, leistų pasiekti net 4 proc. bendrojo vidaus produkto augimą vidutiniu laikotarpiu.

Pagal oficialią Rusijos ekonominės plėtros ministerijos prognozę, nepaisant antrąjį ketvirtį užfiksuoto atsigavimo, šalies BVP 2016 metais susitrauks 0,2 proc., o kitąmet augs 0,8 proc.

Kova su korupcija

Šių metų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje apie Rusiją rašoma, kad jei šalis nori pasiekti tvaraus augimo, turėtų, visų pirma, kovoti su korupcija ir sustiprinti įstatymų viršenybę.

„Taip pat reikia mažinti valstybės kontrolę, gerinti darbuotojų įgūdžius, skatinti inovacijas ir taip kelti produktyvumą“, – teigiama ataskaitoje.

Apie tai, kad šalies ekonomika turi problemų pastaruoju metu kelis kartus yra pripažinęs ir V. Putinas.

„Tęsime liberalizaciją ir verslo klimato gerinimą. Spręsime sistemines problemas, kurių dar yra pakankamai“, – birželį vykusiame Sankt Peterburgo ekonomikos forume sakė V. Putinas, kurį cituoja „RIA Novosti“.

Anksčiau jis yra teigęs, jog Rusijos ekonomika šiuo metu yra „pilkoje juostoje“, t.y. išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close