captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Trumpas dalyvavo susitikime dėl šalies saugumo

Donaldas Trumpas pirmą kartą dalyvavo slaptame susirinkime, per kurį Jungtinių Valstijų žvalgybos agentūros papasakojo respublikonų kandidatui į prezidento postą apie grėsmes saugumui. Jo varžovė Hillary Clinton tokio susitikimo dar nepaprašė.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Nors žvalgybos agentūros sako, kad kandidatams nepasakojama apie dabartines operacijas, naują diskusiją sukėlė tai, kad D. Trumpas į susitikimą atsivedė atsargos generolą, pernai su Rusijos prezidentu dalyvavusį Kremliaus propagandinės televizijos jubiliejuje.
Kad kandidatai į prezidento postą būtų pasirengę svarbiausio posto naštai nuo pirmosios dienos, Amerikos žvalgybos agentūros tradiciškai dar iki rinkimų pradeda rengti jiems susitikimus apie padėtį pasaulyje ir grėsmes Amerikos nacionalizme saugumui, ir Niujorke, Federalinio tyrimų biuro padalinyje D. Trumpas atvyko į dviejų valandų sesiją, kurią vėliau vienas iš dalyvių apibūdino kaip labai profesionalų ir puikų pokalbį.

Žvalgybos agentūrų veiklą koordinuojantis biuras per tokius susirinkimus paprastai pateikia bendrą informaciją apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką, ir tik itin retais, kraštutiniais atvejais, informuoja apie vykstančias slaptas operacijas, žvalgybos darbo metodus arba šaltinių tapatybę.

Bet D. Trumpo komandos pasirinkimas iškart sukėlė naujų diskusijų dėl jo palankumo Rusijai. Mat vienu iš dviejų lydinčiųjų jis pasirinko atsargos generolą Michaelą Flynną, kuris dvejus metus vadovavo gynybos žvalgybos agentūrai ir tebeturi galiojantį saugumo leidimą. Bet jis pernai gruodį pasirodė vakarienėje prie vieno stalo su prezidentu Vladimiru Putinu per televizijos kanalo RT dešimtmečio jubiliejinę vakarienę Maskvoje. Jis ne tik pripažino, kad pagrindinė Kremliaus propagandinė televizija jam sumokėjo už atvykimą ir kalbą, bet ir pareiškė, kad nemato skirtumo tarp RT ir amerikietiškų naujienų kanalų.

Jau po susirinkimo D. Trumpas pareiškė laikantis M. Flynną vienu geriausių karininkų, su kuriuo jį sieja bendros pažiūros, ir puolė kritikuoti dabartinę žvalgybos agentūrų vadovybę – nurodė, kad laimėjęs vargu, ar ką nors paliktų postuose, nes jie esą yra priėmę blogų sprendimų.

Prieš porą savaičių Jungtinių Valstijų prezidentas, užsipuldamas D. Trumpą kaip netinkamą vadovauti šaliai, turinčiai branduolinį ginklą, perspėjo, kad jis neturėtų skleisti informacijos, kurią sužinos per žvalgybos susirinkimą.

Bet demokratų lyderis turėtų ne ką mažiau nepasitikėti savo kandidatės H. Clinton gebėjimu laikyti paslaptis.

Jos neapleidžia skandalas dėl slaptos informacijos laikymo privačiame elektroninio pašto serveryje. H. Clinton, kurią dauguma rinkėjų laiko nepatikima, kartoja netiesą, kad Federalinis tyrimų biuras pripažino jos versijos teisingumą, esą tarp dešimčių tūkstančių laiškų slaptos informacijos nebuvo. Biuras jau perdavė kongresmenams skaityti laiškus, kuriuos H. Clinton komanda pamėgino ištrinti kaip asmeninius, tačiau juos tyrėjams pavyko atkurti. Per teismą paviešinti juos išsireikalavo respublikonus remianti organizacija, tik neaišku, ar jie bus paviešinti iki rinkimų, ar po jų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...