captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Rosatom“: per incidentą Astravo AE įranga nebuvo apgadinta

Astravo atominę elektrinę statančio Rusijos koncerno „Rosatom“ vienas vadovų Aleksandras Lokšinas prisipažino, kad naktį į liepos 10-ąją statybų aikštelėje įvyko incidentas. Kaltieji esą jau nubausti ir niekada nebus prileisti prie tokių darbų, o reaktoriui gali naudoti kitą korpusą. Lietuvos aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas „Rosatom“ pasiaiškinimus vadina vaikiškais.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Rosatom“ interneto svetainėje pirmadienį pasirodė interviu su Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ vadovo pirmuoju pavaduotoju Aleksandru Lokšinu, kuriame jis teigia, jog po pastarojo incidento statybos Astrave gali vėluoti. Pateikiame jo vertimą.

– Kas vis dėl to atsitiko statybų aikštelėje?

– Naktį iš liepos 9 į 10 viena subrangovinė kompanija atominės elektrinės statybų aikštelėje vykdė reaktoriaus korpuso perkėlimo darbus. Žinoma, tai vyko be reaktoriaus – tai buvo tik pasirengimas korpuso perkėlimui į energobloką. Reaktoriaus korpusą planuota kelti 10 metrų aukštyje nekeičiant horizontalios padėties. Tačiau subrangovas nukrypo nuo instrukcijų, dėl ko pasikeitė apkrova keliant korpusą.

Maždaug 4 metrų aukštyje sugedo kranas, dėl ko korpusas buvo pakibęs daugiau nei pusvalandį. Visą šį laiką pakrypimo kampas tik didėjo, dėl ko reaktoriaus korpusas praslydo ir palietęs žemę pakibo įstrižai. Visas šis procesas buvo filmuojamas ir tikrintos krano galimybės.

Netgi tuo momentu, kai korpusas palietė žemę – daugiau nei du trečdalius jo laikė kranas. Todėl naudoti tokius žodžius kaip „smūgis į žemę“ ar „kritimas“ yra neteisinga. Juk korpuso judėjimo greitis nebuvo didesnis nei pėsčiojo žingsniavimas.

– Kodėl apie tai tapo žinoma tik dabar?

– Atominės elektrinės statybų projekte yra tikslūs reglamentai ir taisyklės, nurodančios, kas yra įvykis, apie kurį reikia informuoti visuomenę. Jie nusako žalos dydį arba poveikį personalui arba technikai. Tačiau šiuo atveju nebuvo jokio įvykio, kuris galėjo padaryti kokią nors žalą. Daugiausia apie ką galime kalbėti – dažų nusitrynimą nuo korpuso.

– Norite pasakyti, kad nebuvo padaryta jokių nusižengimų?

– Aš iškart pasakiau, kad per kėlimo darbus buvo pažeistos instrukcijos. Subrangovinė organizacija buvo patraukta atsakomybėn, o jos darbuotojai, kalti dėl šio nusižengimo, nušalinti nuo pareigų ir jie daugiau niekada nebus prileisti prie darbų mūsų statomose atominėse elektrinėse. Tačiau, pabrėžiu, ne dėl to, kad kažkas nutiko korpusui. Jų klaida lėmė darbų sustabdymą. Be to, informaciniame lauke iškilo abejonių dėl to, ar šis korpusas dar bus naudojamas atominėje elektrinėje, o tai jau reputaciniai dalykai. Štai kur yra didžiausia šių darbuotojų kaltė. O dėl paties korpuso, tai jokio poveikio jam nepadaryta.

Tačiau norėdami išsklaidyti užsakovo abejones mes nusprendėme atlikti papildomus tyrimus. Reaktoriaus konstruktoriai ir korpuso gamintojai atliko kontrolinius bandymus. Rezultatai parodė, kad jokių pokyčių ar pažeidimų nėra.

– Kokie tolimesni veiksmai?

– Visi rezultatai perduoti užsakovui. Mes esame visiškai tikri, kad nėra jokių kliūčių naudoti šį reaktorių. Tačiau mes suprantame, kad saugumas yra svarbiausia. Tad jeigu užsakovas nuspręs nepriimti šio korpuso tam, kad gandų banga ir visuomenės nerimas nusloptų. Mes esame pasirengę vykdyti sprendimą, jei toks bus priimtas, nes mes suprantame visuomenės rūpestį dėl atominės elektrinės. Tokiu atveju pirmame bloke bus sumontuotas korpusas, skirtas antrajam reaktoriui. Šiuo metu jis yra gaminamas. Tačiau šis sprendimas, žinoma, padarys poveikį projekto grafikui.

K. Trečiokas: „Rosatom“ pateikia „vaikiškus pasiaiškinimus“

Lietuvos aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas vaikiškais vadina Baltarusijoje atominę elektrinę statančios Rusijos bendrovės „Rosatom“ pasiaiškinimus apie kritusį reaktoriaus korpusą Jis teigia, kad Baltarusija nuolat bando slėpti informaciją, o kai to nepavyksta padaryti – ją sumenkinti.

Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos vadovo pirmasis pavaduotojas A. Lokšinas pareiškė, kad incidento Astravo atominėje elektrinėje negalima vadinti reaktoriaus korpuso kritimu, nes „korpuso judėjimo greitis neviršijo pėsčiojo greičio“. Taip jis teigė „Rosatom“ interneto svetainėje paskelbtame interviu.

„Tai vaikiški pasiteisinimai, kai 330 tonų svoris krenta net iš 10 centimetrų aukščio, tai yra rimta“, – BNS pirmadienį sakė K. Trečiokas.

„Rosatom“ pranešime teigiama, kad incidentas buvo nufilmuotas, tačiau K. Trečiokas sako, jog medžiagos Aplinkos ministerijai Baltarusija arba „Rosatom“ nepateikė.

„Pavadinčiau tai įprastiniu bendravimo būdu: neigti, o kai nebegalima to padaryti, tai didelį (incidentą – BNS) vaizduoti mažu, o mažą vaizduoti kaip nieką“, – tikino K.Trečiokas.

Anot A. Lokšino, naktį iš liepos 9 dienos į 10-ąją vienas iš subrangovų vykdė reaktoriaus korpuso perkėlimą nuo vienos atramos ant kitos. Reaktoriaus korpusą buvo planuota perkelti maždaug 10 metrų atstumu, nekeičiant jo horizontalios padėties. Tačiau tvirtinant pakabinamuosius įtaisus subrangovas nukrypo nuo nurodymų, dėl to keliant krovinį jis pakrypo. Pranešime teigiama, kad buvo tik apibraižyti reaktoriaus korpuso dažai.

Lietuvos vyriausybė ketvirtadienį įteikė notą Baltarusijos diplomatei dėl incidento statomoje Astravo atominėje elektrinėje. Lietuvos užsienio reikalų, energetikos ir aplinkos ministrai išsiuntė laišką Europos Komisijos pirmininko pavaduotojui Marošui Šefčovičiui ir energetikos komisarui Migeliui Ariasui Kanetei, informuodami apie incidentą bei prašydami aktyvaus ES įsitraukimo sprendžiant branduolinės saugos klausimą, teigiama ministerijos pranešime.

Lietuva siūlo Baltarusijai suformuoti tarptautinių ekspertų komandą, kuri išanalizuotų tyrimo rezultatus ir pateiktų rekomendacijas. Baltarusija taip pat paraginta Astravo AE aikštelės tinkamumo, statybos darbų ir jų kokybės vertinimui pasikviesti nepriklausomus tarptautinius ekspertus.

Tai jau ne pirmas pranešimas apie galimus incidentus statomoje atominėje elektrinėje. Baltarusijos  energetikos ministerija yra patvirtinusi dar vieną incidentą – kad  balandį  buvo „pažeistos prilaikančios konstrukcijos“. Minskas teigia, kad tai buvo nereikšmingas defektas.

Lietuva kritikuoja Baltarusiją, kad statant jėgainę nesilaikoma saugumo standartų. Minskas šiuos priekaištus atmeta kaip nepagrįstus.

Atominę  elektrinę 50 kilometrų nuo Vilniaus stato Rusijos bendrovė „Rosatom“. Pirmąjį jėgainės reaktorių numatoma paleisti 2018 metų pabaigoje.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close