captcha

Jūsų klausimas priimtas

Antiamerikietiški R. T. Erdogano veiksmai – žaidimas su ugnimi

Nepraėjus nė dviem savaitėms po nepavykusio pučo, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ėmė kurstyti antiamerikietiškas nuotaikas, taip siekdamas paskatinti nacionalistinį sambrūzdį prieš nematomus priešus, rašo „Word Policy“. 2016 m. liepos 25 d. įtakingas konservatyvios pakraipos Turkijos laikraštis ir Erdogano valdžios ruporas „Yeni Şafak“ išspausdino JAV generolo Johno F. Campbello nuotrauką su tokia antrašte: „Šis žmogus vadovavo pučui.“
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Prieš tai Turkijos valdžia teigė, kad pučą organizavo Fethullahas Gulenas. Tačiau nuosaikusis islamo žinovas ir dvasininkas teigia neturėjęs nieko bendra su puču ir jį pasmerkė. Atsakingi JAV pareigūnai suabejojo Turkijos pareiškimais ir atsisakė išduoti F. Guleną, kol negavo aiškių įrodymų. Savo ruožtu F.Gulenas ir kiti metė įtarimų šešėlį ant paties  R. T. Erdogano. Kaip rašo Vokietijos žurnalas „Focus“, Didžiosios Britanijos specialiosios tarnybos perėmė trumpųjų pranešimų ir elektroninio pašto žinučių, iš kurių turinio aiškėja, kad pačioje pučo pradžioje aukščiausi Turkijos pareigūnai rengėsi fabrikuoti kaltinimus F. Gulenui.

Atrodo, kad R. T. Erdoganui lojali žiniasklaida nusprendė ir Jungtines Valstijas priskirti prie grėsmę šalies „demokratijai“ keliančių jėgų. Laikraštis „Yeni Şafak“ ne tik apkaltino generolą J. F. Campbellą, bet ir cituoja aukšto rango valdžios atstovus, kurie esą teigė, kad Centrinė žvalgybos agentūra taip pat prisidėjo prie paramos sąmokslininkams. Tokia aktyvi antiamerikietiška retorika kelia pavojų gausiam būriui Turkijoje įsikūrusių JAV piliečių, įskaitant diplomatinį ir karinį personalą, taip pat JAV verslininkus.

Turkijos valdžios pastangos kurstyti antiamerikietiškas nuotaikas primena padėtį Irane 1979 m. prieš tai, kai JAV ambasadą nusiaubė įpykę demonstrantai. Pykčio ir smurto kurstymas, siekiant nukreipti dėmesį norima linkme, taip pat išorinio priešo paieškos – tai taktika, kuria visada naudojasi politikai, autoritariniai lyderiai ir diktatoriai. Taip sutelkti visuomenės paramą R. T. Erdoganui yra gana paprasta, atsižvelgiant į tai, kad jis kontroliuoja visą šalies žiniaisklaidą. Tai ne pirmas kartas, kai jis manipuliuoja kitų baimėmis. Pastaruoju metu R. T. Erdoganas naudojasi Sirijos pabėgėlių krize, kad išpeštų nuolaidų iš Europos Sąjungos.

Reuters/Scanpix nuotr.

Neregėta policininkų, teisėjų, kariškių, įskaitant antiteroristinių pajėgų pareigūnus, areštų banga labai pablogino saugumo situaciją. Be to, paskelbusi trijų mėnesių nepaprastąją padėtį, Turkijos valdžia ėmėsi represijų prieš profesorius, teisėjus ir kitus valstybės tarnautojus. Atsakingi šalies pareigūnai teigia, kad areštuota 13 000 asmenų, nors tikėtina, kad skaičiai daug didesni. Siaubingi suimtųjų žmogaus teisių pažeidimai – dar viena naujojo despotiško R. T. Erdogano valdymo stiliaus apraiška. Organizacijos „Amnesty International“ teigimu, sulaikyti asmenys dažnai buvo laikomi žeminančiomis sąlygomis, jiems buvo atsisakoma duoti maisto bei vandens ir suteikti medicininę pagalbą, jie buvo kankinami, mušami ar net prievartaujami.

R. T. Erdoganas ėmėsi plataus masto valymo, siekdamas valstybės valdymą sutelkti į savo rankas, o tai kelia nerimą NATO valstybėms narėms ir Vakarų šalių lyderiams. Turkijos vadovas teigia, kad areštai būtini siekiant apsaugoti Turkijos demokratiją nuo išorinių ir vidinių grėsmių. Tačiau savo veiksmais jis daro žalą santykiams su JAV ir dar labiau didina Turkijos, kuri anksčiau buvo įtakinga NATO narė, tarptautinę izoliaciją. Negana to, „Islamo valstybė“ šią sąjungininkų silpnumo akimirką gali išnaudoti tam, kad smogtų Turkijoje esantiems JAV kariškiams. „Islamo valstybės“ dezertyrai kalba apie tai, kad R. T. Erdogano valdžia leidžia „Islamo valstybei“ apsirūpinti atsargomis Turkijoje, o „Islamo valstybės“ naujokams ir kovotojams – per Turkiją pasiekti Siriją.

R. T. Erdoganas imasi pavojingos dėlionės ir žaidžia su ugnimi regione, kuris ir taip jau yra labai nestabilus. Turkijos valdžia buvo nutraukusi elektros energijos tiekimą strateginei JAV Incirliko oro pajėgų bazei; tai tariamai buvo padaryta saugumo sumetimais, tačiau veikiau tai buvo perspėjimas JAV. Ir, nors elektros tiekimas buvo atnaujintas, aukšto rango kariškis teigė, kad tokie pertrūkiai galimi ir ateityje. Jei Vakarai nieko nesiims, R. T. Erdoganas savo veiksmais tiesiog padovanos pergalę „Islamo valstybei“, ypač jei sąjungininkai nebegalės naudotis strategiškai svarbiomis oro pajėgų bazėmis kurdų kovotojams paremti. Sprendžiant iš „Islamo valstybės“ susirašinėjimo, per dvi dienas, kai koalicijos pajėgos negalėjo vykdyti skrydžių, buvo nukauta apie 400 kurdų kovotojų.

Represijų išvengę generolai yra prorusiški, o Saudo Arabijos valdžia jau išreiškė paramą R. T. Erdoganui. Turkija vis labiau krypsta Saudo Arabijoje vyraujančio konservatyviojo salafizmo ideologijos link ir uždaro visas nuosaikesnes F. Guleno mokyklas. Tai „Islamo valstybės“ verbuotojams sukuria palankią terpę privilioti daugiau Turkijos jaunimo. Atitinkamai Rusija, siekdama savo strateginių tikslų, gali mėginti siūlyti partnerystę šiai veto teisę turinčiai NATO narei. Atsižvelgiant į visą tai, santykiuose su R. T. Erdoganu, kuris pamažu tampa Jungtinėms Valstijoms priešišku despotišku diktatoriumi, būtina taikyti tinkamai suderintų sankcijų ir paskatų politiką.  

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...