captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Trumpas prieš H. Clinton: ar JAV įmanomas „taikus valdžios perdavimas“ 2017 m.

Hillary Clinton turėtų būti pasiųsta į kalėjimą, o Donaldas Trumpas kelia grėsmę Amerikos išlikimui.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Šios nuomonės nėra reti kraštutinumai – tokio požiūrio laikosi daugelis smarkiais susiskaldžiusiame Jungtinių Valstijų elektorate. Tai reiškia, kad lapkričio 9-ąją, prezidento rinkimų dieną, dešimtys milijonų amerikiečių atsibus su mintimi, kad kažkuris jų nekenčiamas veikėjas taps 45-uoju JAV prezidentu.

Kampanijos dinamika, kuri šįkart atrodo grėsmingesnė negu įprasti politikų apsižodžiavimai, daugeliui respublikonų ir demokratų kelia nerimą, kad daugelis rinkėjų nenorės sutikti su rinkimų baigtimi, kokia ji bebūtų. Tai gali susilpninti naująjį prezidentą nuo pat pirmosios kadencijos dienos. Intensyvus ilgalaikis priešiškumas mažina prezidento politinį kapitalą ir drąsina opozicijos įstatymų leidėjus, kurie yra atskaitingi savo rinkėjams.

„Politika niekada nebuvo gerų manierų..., bet apskritai abi partijos ir jų lyderiai pripažindavo proceso legitimumą, o ta (nuostata) atrodo blėstanti“, – sakė respublikonas Steve'as Schmidtas, Arizonos senatoriaus Johno McCaino 2008 metų prezidentinės kampanijos vyriausiasis strategas.

Respublikonų, Didžiosios senosios partijos (GOP), nuotaikos buvo akivaizdžios per nacionalinį suvažiavimą, kai Klivlande susirinkę delegatai kaskart prapliupdavo skanduoti „Uždarykit ją (kalėjime)!“, reaguodami į skandalą dėl H. Clinton privataus elektroninio pašto serverio naudojimo tarnybos reikalams, kai ji dirbo valstybės sekretorės poste. Dėl tų H. Clinton veiksmų buvo atliktas tyrimas, bet jokie kaltinimai nepateikti.

H. Clinton kampanija nelikdavo skolinga per lėšų rinkimo renginius, sakydama potencialiems rėmėjams: „Privalome jį (D. Trumpą) sustabdyti.“

Per šią savaitę vykusį Demokratų partijos suvažiavimą Filadelfijoje į respublikonų kandidatą taip pat buvo paleista nemažai strėlių.

Priešpriešos temdomi rinkimai

Negalima sakyti, kad Jungtinėse Valstijose anksčiau nėra buvę rinkimų, aptemdytų didelio susipriešinimo.

2000 metais, kai varžėsi respublikonas George`as W. Bushas ir demokratas Alas Gore`as, po užsitęsusio balsų skaičiavimo Floridoje prireikė įsikišti Aukščiausiajam Teismui, kuris penkiais balsais prieš keturis atvėrė Baltųjų rūmų duris G. W. Bushui.

Chrisas Lehane`as, A. Gore`o kampanijos vadovas, sakė, kad nors anuomet priešprieša buvusi didelė, „dabar viskas dar labiau šališka“.

Jis prisiminė, kaip ruošėsi spaudos konferencijai, būdamas Kapitolijoje, kai teismas paskelbė nutartį, sužlugdžiusią A. Gore`o viltis tapti prezidentu.

„Prisimenu, kad turėjau vieną pirmųjų „Blackberry“ (mobiliųjų telefonų), o pirmoji žinutė, kurią gavau (priėmus nutartį), buvo atsiųsta Gore`o: „Nepliek Aukščiausiojo Teismo.“

„Jis žinojo, kad jo reakcija svarbi“ G. W. Bushui, pridūrė Ch. Lehane`as.

D. Trumpas savo ruožtu demonstruoja esantis pasiruošęs ginčyti rinkimų rezultatus. Jis smarkiai nesutarė su Respublikonų partijos lyderiais per savo pirminių rinkimų kampaniją ir tvirtino, kad H. Clinton pergalė demokratų stovykloje buvo vien „nesąžiningos sistemos“ rezultatas.

Dar prieš pasukdamas į politiką šis nekilnojamojo turto magnatas aktyviai reiškė abejones, ar Barackas Obama buvo teisėtai išrinktas prezidentu, neteisingai tvirtindamas, kad B. Obama nėra gimęs Jungtinėse Valstijose, todėl neturintis teisės būti valstybės vadovu.

„Oriai pripažinti nesėkmę“

Abu kandidatai skelbia vienas kitą netinkamais užimti prezidento postą. D. Trumpas kalba apie „sukčiuvienę Hillary“ ir sako, kad ji yra užkulisinių veikėjų „marionetė“. H. Clinton savo ruožtu vadina D. Trumpą netinkamu užimti Ovalinį kabinetą dėl savo „temperamento“.

S. Schmidtas pastebėjo, kad „pusė šalies bus nelaiminga“ dėl bet kokios šių prezidento rinkimų baigties. Pasak jo, šiemet visi ženklai rodo, kad labai didelė dalis „toje nelaimingoje pusėje taip pat nelaikys teisėtai išrinkto Jungtinių Valstijų prezidento legitimiu“.

Kaip bebūtų, S. Schmidtas ir Ch. Lehane`as sako, jog dėl didelės įtampos per rinkimų kampaniją pralaimėjusiajam bus daug sunkiau, bet taip pat daug svarbiau oriai pripažinti nesėkmę. Pasak jų, tai būtų pirmasis žingsnis į „taikų valdžios perdavimą“ naujojo prezidento prisaikdinimo dieną.

„Pirmasis žmogus, pavadinęs Baracką Obamą „ponu išrinktuoju prezidentu“, buvo ne iš (jo) štabo. Tai padarė senatorius McCainas“, – prisiminė S. Schmidtas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close