captcha

Jūsų klausimas priimtas

Perversmininkams Turkijoje trūko labai nedaug: ministrai jau laukė mirties

Nors po žlugusio perversmo Turkijoje pasirodė daugybė nuomonių, esą jo rengėjai veikė nemokšiškai ir pučas nepavyko būtent dėl to, pačioje Turkijoje vis garsiau kalbama, kad iki didžiulių permainų šalyje trūko labai nedaug – kelių minučių ir vienintelio sprendimo šauti. Pareigūnai atvirai prisipažįsta, kad lemtingomis valandomis jau buvo pasiruošę žūti, rašo „The Guardian“.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Turkijos sostinėje Ankaroje mušė vidurnaktį, o perversmas buvo įžengęs į trečią valandą, kai devyni įtakingi šalies ministrų kabineto nariai susirinko konferencijų salėje vyriausybėje. Visi jie buvo įsitikinę, kad netrukus atsisveikins su šiuo pasauliu.

„Jiems (perversmininkams, – red.) tikriausiai pavyks ir mes šiąnakt mirsime, – esą garsiai pasakė vienas ministrų. – Pasiruoškime žūti. Visų mūsų laukia šioje kovoje kankinio mirtis.“

Ministras pasiuntė asmens sargybinį atnešti jo asmeninį ginklą, o iš salės buvo tylomis išlydėti visi apsaugininkai – pareigūnai nežinojo, kuo galima pasitikėti perversmo įkarštyje.

Tyla posėdžio metu

Kai sukilėliai užėmė valstybinę televiziją TRT ir pastarosios žinių vedėja buvo priversta tiesioginiame eteryje paskelbti, kad šalies kontrolę perėmė kariuomenė, ministrų kabinetas, kuris tuo metu posėdžiavo, staiga nutilo.

Visi tiesiog kuris laikas tylėjo, kol galiausiai vienas ministrų nusprendė pajuokauti: „Nesukime galvos dėl TRT, juk tai tik valstybinis kanalas, aš jo paprastai nežiūriu.“

Dabar nuo nesėkmingo kariškių grupės bandymo perimti valdžią jau praėjo beveik keturios dienos. Stambule ir Ankaroje riaumojo tankai, buvo užblokuoti tiltai, užimtos televizijos, surengtos koordinuotos atakos prieš policijos ir saugumiečių objektus.

Visa tai ilgai neužtruko. Po kelių įtemptų valandų ir pranešimų apie šimtų žmonių žūtį perversmas žlugo. Neramumų ženklų dar matyti – Ankaroje stūkso gatvėje palikti tankai, mėtosi išdaužyti stiklai, tačiau jie sparčiai senka.

Vis dėlto pamažu aiškėja daugiau detalių apie žlugusį pučą – atrodo, kad iki perversmo fakto trūko labai nedaug.

Daugelis stebėtojų penktadienio vakaro įvykius vadina mėgėjišku bandymu pakeisti valdžią, tačiau bent jau Turkijos pareigūnai privačiai tokį vaizdą neigia, o perversmininkus vadina puikiai organizuotais. Suprask, tai, kad valdžioje – vis dar prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, yra kone atsitiktinumas.

Pasirašė nuosprendį

Penktadienį, perversmo dieną, Ankaroje buvęs vidaus reikalų ministras Efkanas Ala buvo pakviestas į aukšto lygio susitikimą saugumo klausimais.

Susitikimas turėjo vykti kariuomenės būstinėje po 17 valandos ir, kaip dabar aiškėja, galėjo tapti vieta, kur ministras būtų buvęs sulaikytas.

Tiesa, Vidaus reikalų ministerijos vadovas į susitikimą taip ir nenuvyko, nes buvo pernelyg užimtas.

O vėliau, kai įsibėgėjo perversmas, įstrigo Ankaros oro uoste. Nepasimetęs E. Ala ten iškart ėmėsi vadovauti pastangoms atmušti sąmokslininkus, o ministrą saugojo minios valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) rėmėjų.

Savo ruožtu aukštas kovos su terorizmo pareigūnas, atsakingas už kampaniją prieš „Islamo valstybę“, į susitikimą – tik jau prezidentūroje – nuvyko ir taip pasirašė nuosprendį.

Jis buvo rastas negyvas – vyro rankos buvo surištos už nugaros. Pareigūnui buvo šauta į kaklą.

Prezidentą išgelbėjo melas

Pats Turkijos prezidentas prasidedant perversmui buvo Marmario kurorte. Tiesa, jis pačiu laiku paliko savo viešbučio apartamentus – po 20 minučių pastatą užpuolė perversmininkai. Iš trijų sraigtasparnių į viešbutį virvėmis nusileidę 25 kariai, kaip manoma, turėjo sučiupti arba nužudyti R. T. Erdoganą.

„Operacija Marmaryje buvo nukreipta prieš mane. Du mano sargybiniai buvo nužudyti. Jei būčiau ten pasilikęs 10-15 minučių ilgiau, mane būtų nušovę arba sučiupę“, – aiškino pats R. T. Erdoganas.

Bet tai dar ne viskas. Privačiam jo lėktuvui pakilus iš oro uosto šalia Marmario, prie orlaivio prisiartino du perversmininkų perimti naikintuvai F-16. Netrukus prezidentinis orlaivis atsidūrė karo lėktuvų taikikliuose.

Tačiau naikintuvai nenumušė lėktuvo ir nepražudė R. T. Erdogano. Kelias dienas spėliota, kodėl pilotai nenuspaudė mygtuko.

Tačiau „The Guardian“ šaltiniai teigė, kad prezidentinio lėktuvo įgula radijo ryšiu pamelavo, kad tai komercinis „Turkish Airlines“ laineris.

Tuomet F-16 atsitraukė, o laineris su R. T. Erdoganu galėjo nusileisti Stambulo Ataturko oro uoste.

Pateko į tiesioginį eterį

Visgi net ir tai vyko vėliau, be to, toli nuo pagrindinių Turkijos miestų – ore. Viskas prasidėjo apie 21 val. vietos laiku, kai generolas Mehmeras Disli, vieno ilgamečio AKP atstovo parlamente brolis, esą davė nurodymą pradėti perversmą.

Perversme dalyvavę kariai buvo pasiųsti sulaikyti kariuomenės vadovybės, o Ankaros gatvėse pasirodė tankai. Stambule buvo užblokuoti abu didžiausi tiltai.

Vyriausiasis premjero Binalio Yildirimo patarėjas Cemalettinas Hasimi visa tai stebėjo itin neramiai. Pareigūnas, kurį kankino bloga nuojauta, maždaug 22.30 val. vakare dar kartą paklausė premjero sekretorės: „Ar tai iš tikrųjų vyksta?“

„Taip, tikrai. Bet mes nežinome, ar perversmui vadovauja kariuomenės vadovybė, ar tik atskira dalis kariškių“, – jam atsakė sekretorė.

Kažką daryti reikėjo. Po keliolikos minučių ministrai susirinko į susitikimą, susisiekė su Stambule buvusiu B. Yildirimu ir pradėjo ieškoti būdų pasmerkti pučą per televiziją.

Žmonės ėmė plūsti į gatves

Tuo metu Ankaroje viešpatavo chaosas. Kariuomenės tinklalapyje pasirodė pranešimas, kuriuo perversmas buvo teisinamas noru atkurti demokratiją. Valdžia dabar tikina, kad prie sąmokslininkų prisijungė ir daugybė Turkijos teisėjų.

Iš oro buvo apšaudyti nacionalinės žvalgybos ir policijos būstinės. „Tai buvo košmaras. Visi galvojo, kaip išsigelbėti, ir pradėjo šaudyti į sraigtasparnius iš savo turimų ginklų“, – teigė naktį policijos būstinėje praleidęs pareigūnas Muratas Karakullukcu.

Vyriausybėje irgi jau buvo tikimasi blogiausio. Bet tada per televiziją prabilo R. T. Erdoganas – su juo naudodamasi programėle „FaceTime“ išmaniojo telefono vaizdo ryšiu pakalbėjo CNN „Turk“ žurnalistė. Prezidentas paragino šalį ginti demokratiją.

„Būtent tada psichologinės svarstyklės nusviro į kitą pusę. Būtent tada pamanėme, kad galime atsilaikyti“, – sako C. Hasimi.

Ir iš tiesų – žmonės, paraginti ne tik prezidento, bet ir religinių reikalų ministerijos bei šimtų mečečių imamų, pradėjo plūsti į gatves. Kai kurie perversmininkai į juos šaudė, bet daugelis nedrįso.

Pačiu laiku perėmė iniciatyvą

Įsidrąsinę ministrai iš vyriausybės patraukė į parlamentą. Pakeliui jie sužinojo, kad parlamento pastatas buvo subombarduotas, o tai, anot C.Hasimi, buvo viena didžiausių perversmininkų klaidų.

„Aš puikiai supratau, kad daugelis tų, kurie išėjo į gatves pasisakyti prieš perversmą, nemėgsta R. T. Erdogano vyriausybės. Bet parlamento apšaudymas buvo pernelyg didelė provokacija. To nebuvo buvę nuo trečiojo dešimtmečio.

Galutinį tašką padėjo opozicijos lyderiai ir aukščiausi kariuomenės vadai – visi jie pasmerkė bandymą surengti perversmą. Jis truko septynias valandas.

„The Guardian“ šaltinių teigimu, Bursos miesto policijos vadovas apie 1 val. ryto suėmė vietos kariškių vadą, kuris su savimi turėjo į šešis lapus surašytą teisėjų ir kariuomenės pareigūnų, kurie turėjo perimti valdžią sėkmingo pučo atveju, sąrašą.

Gali būti, kad būtent dėl to, kad buvo perimti tokie sąrašai, vyriausybė taip greitai sulaikė tūkstančius įtariamų sąmokslininkų.

„Tai buvo svarbiausios akimirkos. Puolimas iš tiesų buvo neįtikėtinai gerai suorganizuotas, bet valdžios ir žmonių veiksmai sumaišė visus planus. Jiems galėjo pasisekti. Bet jie prarado iniciatyvą, kai tiesioginiame eteryje pasirodė prezidentas ir premjeras“, – teigė C. Hasimi.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Karinis perversmas Turkijoje

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...