captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar JAV prezidento rinkimų kampanija juokingesnė už pačius juokus?

Pasijuokti iš respublikonų kandidato į prezidentus jau pamėgino visos JAV vėlyvo vakaro laidos, bet kai rimto turinio TV laidos juokina labiau negu parodijos, gal juokauti apskritai neverta? Taip klausia „The Guardian“ apžvalgininkė Elise Czajkowski.
„Full Frontal“ vedėja Samantha Bee, AFP/Scanpix nuotr.
„Full Frontal“ vedėja Samantha Bee, AFP/Scanpix nuotr.

Gera satyra gali visam laikui nulemti politiko įvaizdį ar naujienos atgarsį visuomenėje. Pavyzdžiui, NBC televizijos laidoje „Saturday Night Live“ kartą pavartotas žodis strategery (lietuviškai būtų kažkas panašaus į strategūrą, strateginimą ar pan.) bus visada (nors ir be reikalo) siejamas su George`u W. Bushu, o pranašiškas „The Daily Show“ kūrinys „Indecision 2000“ chaotiškuose to meto rinkimuose – tikras satyros perlas. Paprastai Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų metais generuojama daug juokų ir satyros, tačiau 2016-ųjų pirminis etapas – ypač vaisingas.

Daug peno kalboms davė gausiai užderėję respublikonų kandidatai, o demokratų frontui naują dimensiją suteikė netikėtai stipri Bernie Sanderso kampanija. Tuo pačiu metu iškilęs Donaldas Trumpas komikams sukėlė tam tikrų rūpesčių – jis ir taip klounas, ką čia bepašiepsi, o jo politiniai postulatai pernelyg baugūs, kad iš jų būtų galima juoktis. Iš respublikonų kandidato pamėgino pasijuokti tokios superžvaigždės kaip Johnny Deppas ir Meryl Streep, bet ką atsakyti brandžiam ponui, kuris skelbiasi politinius sprendimus priiminėsiąs pasikliaudamas savo „labai geru protu“, klausia E. Czajkowski.

TV ekrane

Nemažai kalbėta, kad šiais chaoso kupinais metais „The Daily Show“ studijoje trūko raminamo Jono Stewarto buvimo – pasitaikė ir teigiančių, kad net jei jis būtų sėdėjęs studijoje ir nieko nesakęs, D. Trumpas nebūtų sulaukęs šitokios sėkmės. Tačiau panikuoti neverta. J. Stewarto satyriniai sugebėjimai teleportavosi į daugybę vėlyvo vakaro laidų vedėjų.

TBS televizijos laidos „Full Frontal“ vedėja Samantha Bee, pavyzdžiui, perėmė jo sugebėjimą reikšti pagrįstą pasipiktinimą. Stovėdama priešais kamerą bebaldėje studijoje, buvusi „The Daily Show“ korespondentė nejuokais įpyksta kalbėdama tokiomis temomis, kaip teisė pasidaryti abortą ar laikyti ginklą, tačiau nenutolsta nuo rinkimų proceso ir dar mina ant kiekvienos pakeliui pasitaikiusios minos. Ji visiškai neslepia, kad palaiko Hillary Clinton. Ji niekada nežada vienodai išjuokti abiejų pusių ar vienodai jas kontroliuoti. Jos misija – dėl svarbių klausimų auditoriją supykdyti taip, kad ji imtųsi veiksmo. Ir ji nesiterlios mėgindama visiems įrodyti, kad kiekviena pusė nusipelno būti vienodai išpliekta. Vaizdo įraše jos naujausias žvilgsnis į pirminį rinkimų etapą:

Teminių parodijų atlikimo srityje artimiausias J. Stewartui – NBC „Late Night“ vedėjas gražuolis Sethas Meyersas, beveik dešimtmetį skaitęs naujienas „Saturday Night Live“ rubrikoje „Weekend Update“. Iš pradžių stengęsis įsitvirtinti vėlyvo vakaro dainų ir šokių šou pasaulyje, pastaraisiais metais tyliai priminė, kad jo aštrus ir greitas protas pasaulio beprotybę gali paversti puikia komedija. Aktualių naujienų apžvalgos rubrikoje „A Closer Look“ jis rimtu veidu išjuokė, pavyzdžiui, H. Clinton elektroninių laiškų skandalą ir Trumpo universiteto aferą. Ką tik jam teko net tiesiogiai susidurti su pačiu D. Trumpu – šių laikų komikui tai garbės ženklelis.

Rinkimų temą kabino ir buvę „The Daily Show“ korespondentai, dabar jau savo TV laidas kuriantys Johnas Oliveris bei Stephenas Colbertas, tačiau nei vienas iš jų nesugebėjo žengti koja kojon su naujienomis taip, kaip tai darė „The Daily Show“. J. Oliverio sekmadieniniame HBO televizijos šou „Last Week Tonight“ aktualios naujienos aptariamos tik kas savaitę, o CBS televizijos rodomas S. Colberto „The Late Show“ tik visai neseniai pradėjo knaisiotis politiniuose reikaluose. Tačiau, jei jau jie imasi politikos, tai D. Trumpo keliama isterija yra praktiškai vienintelis juos dominantis dalykas.

Jau dešimtmečius „Saturday Night Live“ yra rinkiminių metų juokavimo etalonas, tačiau stipriausia laidos medžiaga – kelis mėnesius konstruojamas ir lipdomas kandidatų dvikovą atspindintis naratyvas. Debatų parodijomis garsėjanti laida sulaukia dar daugiau dėmesio, kai pakvimpa nauju krauju, kaip 1992, 2000 ir 2008 rinkimų metais.

Dabartinių rinkimų pirminiame etape sėkmingiausi personažai – Kate McKinnon tobulai įkūnyta H. Clinton – protinga, ryžtinga ir nuožmi, ir Larry Davido taikliai suvaidintas B. Sandersas, kuris pačioje siužeto pabaigoje iškilmingai „išspiriamas“ lauk. Ateinantį rudenį jie turės sugalvoti, kaip tinkamai „įgelti“ D. Trumpui, ir įrodyti, kad tikrai nepersistengia – galų gale, juk dar praėjusį lapkritį respublikonų kandidatas pats vedė šią laidą.

Internete

Apžvalgininkė E. Czajkowski neabejoja, kad televizija yra pagrindinė politinės komedijos terpė, tačiau, pasak jos, internetas taip pat kupinas galimybių. Tinklalaidės (angl. podcasts) yra bene patogiausia terpė komedijoms, tačiau politinės tinklalaidės nėra pačios žiūrimiausios. Vis dėlto yra ženklų, kad galbūt padėtis keisis. Transatlantinė teminė tinklalaidė „The Bugle“, vienam iš vedėjų – J. Oliveriui – pasitraukus ir pradėjus vesti savo laidą per HBO, niekada nebesulaukė tiek dėmesio, kaip anksčiau, taigi šiais rinkiminiais metais laidos kūrėjai sumanė pataisyti padėtį ir šiuo tikslu subūrė nepastovios sudėties dienos naujienas komentuojančių laidos vedėjų – tarp kurių yra Haris Kondabolu ir Wyattas Cenacas – komandą, o naujienų apie rinkiminius dalykus, žinoma, bus sočiai.

H. Kondabolu kartu su partneriu W. Kamau Bellu pasirodys netrukus startuosiančiame savo projekte „Politically Re-active“. Nuo kitos savaitės planuojamoje rodyti tinklalaidėje bus iš kairuoliškų pozicijų nušviečiami dienos įvykiai, panašiai kaip trumpai gyvavusioje W. Kamau Bello vėlyvo vakaro laidoje „Totally Biased“ per FX/FXX, kuriai H. Kondabolu rašė scenarijus.

Erinos Gibson ir Bryano Safi laidoje „Throwing Shade“ politika – tik viena iš temų. Jie nuotaikingai nušviečia pasaulio įvykius, ypatingą dėmesį skirdami temoms, kurios itin aktualios moterims ir gėjams (kitų metų pradžioje „TV Land“ eteryje startuos nauja jų vėlyvo vakaro laida). E. Czajkowski neabejoja – šiųmečiai rinkimai tikrai bus jų taikinyje.

Ant pakylos

Šių metų scenos užkariautojai yra tiek pat nenuspėjami, kaip ir kandidatai, kuriuos jie pašiepia. Pasirodymus, kuriuose įkūnijami D. Trumpas ir B. Sandersas, Anthonis Atamanuikas ir Jamesas Adomianas pradėjo rodyti praėjusį lapkritį Niujorko teatre „Upright Citizens Brigade“. Iš pradžių šių dviejų niekam nežinomų niujorkiečių postringavimai daugeliui atrodė keistoki, tačiau netrukus įsitikinta, kad prasmės jų dialoguose daugiau negu nesuvaidintuose kandidatų debatuose. Pasirodymų populiarumui didėjant, A. Atamanuikas su J. Adomianu apkeliavo valstijas ir net gavo eterio laiko.

Amerikos vakaruose startuojantis projektas „Unconventional Political Convention“ – komedijos ir politikos mišrainė. Čia vyksta diskusijos tokiomis temomis kaip, pavyzdžiui, mizoginija ir seksizmas politikoje arba Artimųjų Rytų ateitis, taip pat čia juokina „Upright Citizens Brigades Touring Company“ komikai ir tokie stand-up comedy žanro numylėtiniai, kaip Darrellas Hammondas, Gregas Proopsas, Jay Pharaohas ir Larry Wilmore`as.

Kaip gi bus?

Liepą JAV vyks partijų suvažiavimai, tad rinkiminių naujienų sklaidai visais įmanomais kanalais nebus galo ir net mažiau į politikos reikalus besigilinančios vėlyvo vakaro laidos šiose lenktynėse privalės atrasti savo vietą. Stand-up comedy žanro komikams paprasčiau – jie ištobulins kelis populiariausius numerius ir jais skanins visus savo pasirodymus iki pat rinkimų, samprotauja apžvalgininkė.

Kuo arčiau rinkimai, tuo svarbiau ir patiems kandidatams pademonstruoti savo humoro jausmą. Jų sugebėjimas pasijuokti iš savęs ir „įdurti“ konkurentui gali būti aukso vertės ir tapti tautosaka. „The Tonight Show“ kūrėjai sulaukė didžiulės sėkmės, sumanę į siužetą įtraukti politikus – kiekvienais, taip pat ir šiais, rinkiminiais metais tai yra mėgiamiausias „Saturday Night Live“ triukas. Visiškai nebūtų keista, jei po poros mėnesių koks nors kandidatas į JAV viceprezidentus kartu su Jamesu Cordenu mašinoje sudainuotų karaokę.

Tačiau rinkoje vis dar esama nišų. Kaip kad žiniasklaida varžosi, mėgindama nušviesti šią istorinę ir beprecedentę rinkimų kampaniją, taip ir komikai turi nuolat derintis prie kintančio rinkiminės politikos ritmo. Galima tikėtis, kad nuovokūs komikai šaipysis iš sunkių D. Trumpo pastangų tapti pagarbiu protaujančiu politiku ir iš H. Clinton mėginimų rasti tinkamą kovos su tokiu neįprastu kandidatu taktiką. „Saturday Night Live“ tikriausiai ir toliau dominuos įspūdžio prasme, tačiau tinklalaidės ir kitas skaitmeninis turinys veikiausiai pateiks aštriausius ir laiko požiūriu aktualiausius kadrus.

Į gera tai ar į bloga, neaišku. Aišku tik tai, kad šioje daugiaplatformėje eroje vietos komedijai rasis daugiau ir daugiau – nebegrįš tos dienos, kai Jay Leno tikėjo, kad prasminga glaustis po TV tinklo sparneliu. Taigi ar įmanoma kaip nors vienareikšmiškai satyriškai apibrėžti šiuos rinkimus? E. Czajkowski įsitikinusi, kad atsakyti į šį klausimą taip pat sunku, kaip ir nuspėti pačius rinkimus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...