captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prieš NATO vadovų susitikimą Varšuvoje: kodėl europiečiai patys nesirūpina gynyba?

NATO skelbia, kad pernai pirmą kartą Aljanso narių išlaidos gynybai nebemažėjo, o šiemet vos paaugs. Bet 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai skiria vos 5 sąjungininkės, kai antai Rusija skiria jau net 4,5  proc. Tai viena iš pagrindinių penktadienį prasidedančio NATO vadovų susitikimo Varšuvoje temų.
Scanpix Baltics nuotr.
Scanpix Baltics nuotr.

Kad europiečiai seniai nesirūpina net minimaliu finansavimu, erzina Ameriką, kur ne tik Donaldas Trumpas, bet ir visi lyderiai reikalauja našta dalytis sąžiningai.

Jeigu Europą prireiktų ginti, pagalba ateitų iš JAV, Fort Brago. NATO vadovas savo akimis pamatė, kaip rengiasi mūšiams 82-oji oro desanto divizija, kuri pasirengusi per aštuoniolika valandų nusiųsti kuopą į bet kurį pasaulio tašką, o per dvi paras – ir batalioną.

„Tai labai greito reagavimo pajėgos. Tai rodo, kaip Amerikos pajėgos labai greitai gali ateiti į pagalbą Europai. Tai pamatyti labai pamokoma“, – teigė Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius.

Kad pamatytų ir Rusija, prieš kelias savaites pakilę iš bazės Šiaurės Karolinoje, kariai parašiutais nusileido kitoje pasaulio pusėje, Lenkijoje. Bet kiek gali Europa būti savo gynybą patikėjusi Amerikai?

„Jei pažvelgsite 20 metų atgal, Amerikos ir likusio Aljanso išlaidų pasiskirstymo santykis buvo penkiasdešimt su penkiasdešimt. Dabar Europa – maždaug 25 proc., o Amerika – 75 proc. Taigi visai suprantama, kad amerikiečiai sako: kodėl nešame gynybos naštą, kai Europos BVP skaičiuojamas trilijonais?“ – amerikiečių nuotaikas nupasakojo buvęs NATO pajėgų Europoje vado pavaduotojas Richardas Shirreffas.

Visi išgirdo, kai D. Trumpas pareiškė, kad toks NATO nereikalingas, nes sąjungininkai išnaudoja Ameriką. Bet nedaug kas girdi, kad tą patį Vašingtone sako visi, ir seniai.

„Manau, tai labai rimta grėsmė Aljansui, ir apmaudu, kad patys leidome jai taip išsikeroti“, – teigė „Atlantic Council“ vyresnysis bendradarbis Jorge Benitezas.

Aliarmo varpais Pentagono vadovas Europoje pradėjo skambinti dar 2009-aisiais, bet jo neišgirdo. Dabar jau prezidentas klausia, o kur europiečių atsakas, kai Amerika kitąmet keturis kartus didina išlaidas Europos gynybai?

Pasak JAV prezidento Baracko Obamos, kiekviena NATO narė turi įnešti visą savo dalį, 2 proc. BVP, „į mūsų bendrą saugumą, bet to ne visuomet laikosi. Kalbant atvirai, kartais Europa yra pernelyg nusiraminusi dėl savo gynybos“.

Pirmadienį NATO paskelbė pernykščių išlaidų duomenis. Pirmą kartą jie nebe tokie prasti, bet Aljanso vadovas sako, kad kelias laukia ilgas, ir reikia išlaikyti pagreitį.

„Pernai, po ilgo nuosmukio laikotarpio, išvydome mažą bendrų NATO sąjungininkų gynybos išlaidų Europoje ir Kanadoje padidėjimą. Šiemet vertiname, kad jos augs dar daugiau. Tikimės 3 proc. procentų padidėjimo, tai sudaro 8 mlrd. dolerių. 22 sąjungininkai išlaidas gynybai padidins. Be to, 18 skirs daugiau lėšų įrangai ir tyrimams“, – sakė NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas.

Lietuvos šuolis vienas iš didžiausių, bet irgi – tik po dešimties metų atsikalbinėjimo.

„Suvokimas ateina, bet konkrečių priemonių ėmėsi tik priešakinės valstybės. Ir tai gynybos finansavimas konkuruoja su kitomis išlaidomis, kurias patiria Europos šalys“, – teigė Estijos tarptautinio gynybos studijų centro vadovas Tomas Jermalavičius.

Turtinga Vokietija išleidžia vos daugiau kaip procentą BVP gynybai, o Amerika – pustrečio, ir kanclerė Angela Merkel ragina imtis veiksmų: „Ilgai netruks, kol mums taps gėda aiškinti, kad tikimės ir laukiame, kol kiti perims gynybos naštą.“

2 proc. standartas, kurio ir tai laikosi vos kelios šalys, yra minimumas, sako ekspertai. Juk kai NATO mato tokią grėsmę, kai Rusija išlaidas tik didina, reikia pasivyti, kas apleista per dešimtmečius.

„Manau, apgailėtina, kad geriausia, ką narės galėjo pasakyti Velso viršūnių susitikime, buvo tai –mėginsime padidinti išlaidas gynybai iki 2 proc. per artimiausius dešimt metų. Tai juokinga“, – nuomone pasidalino R. Shirreffas.

Dar svarbesnė turi būti solidarumo žinia.

„Jei mes norime parodyti amerikiečiams, kad esame pasiryžę gintis, ir paskatinti juos mus ginti, mes turėtume kalbėti apie 3 proc. gynybai“, – įsitikinęs instituto „Hudson“ bendradarbis Marius Laurinavičius.

Bet jei Rusijos grėsmė nepaskatino daugelio europiečių didinti išlaidų gynybai, tai kas tuomet galėtų? Todėl Vašingtone auga nepasitenkinimas, kad Europa nesupranta, kad dalijimasis našta – ne šio prezidento užgaida. Kai tiek gaisrų, kad ir kas ateitų į Baltuosius rūmus, bus vis sunkiau paaiškinti, kodėl europiečiai nesirūpina patys.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...