captcha

Jūsų klausimas priimtas

ES ir Vokietija atsikirto R. T. Erdoganui genocido pripažinimo skandale

Vokietijos politikai ketvirtadienį atsikirto Turkijos prezidentui, kuris dėl Bundestago sprendimo genocidu pripažinti armėnų žudymą apkaltino turkų kilmės vokiečių įstatymų leidėjus, esą jų „kraujas užterštas“.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas taip audringai sureagavo į tai, kad 11 turkų kilmės Vokietijos parlamentarų praėjusią savaitę pritarė rezoliucijai, genocidu pripažinusiai Osmanų imperijos pajėgų vykdytas armėnų žudynes Pirmojo pasaulinio karo metais.

R. T. Erdoganą papiktinęs balsavimas buvo surengtas ypač neparankiu metu, kai Vokietijai ir Europos Sąjungai reikia Ankaros pagalbos mažinant į Europą vykstančių migrantų srautą, net ir didėjant įtampai dėl žmogaus teisių šalyje.

Grupė turkų įstatymų leidėjų pareikalavo apkaltinti 11 Vokietijos parlamentarų „turkiškumo ir Turkijos valstybės įžeidimu“, pranešė dienraštis „Hurriyet“.

Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas raštu kreipėsi į R. T. Erdoganą, išreikšdamas savo „didelį susirūpinimą“ dėl jo „žodinių išpuolių ir kaltinimų laisvai išrinktiems Vokietijos Bundestago nariams“.

M. Schulzas, kuris yra Vokietijos pilietis, taip pat „griežčiausiai“ pasmerkė R. T. Erdogano pasisakymą, kuriame šis palygino Vokietijos parlamentarus su „teroristais“, netiesiogiai susiedamas juos su uždrausta Kurdistano darbininkų partija.

Įstatymų leidėjų ir žurnalistų galimybė dirbti „nesibaiminat represijų yra kiekvienos demokratijos neginčijamo pagrindo dalis“, rašė jis.

M. Schulzas perspėjo, kad jeigu nacionaliniai lyderiai abejoja šiomis teisėmis, „tai ilgainiui gali pakenkti tarptautiniams santykiams“.

„Neapykantos kupini grasinimai“

Vokietijos parlamento pirmininkas Norbertas Lammertas pareiškė, kad nuskambėję Turkijos lyderių pareiškimai paruošė dirvą „neapykantos kupinų grasinimų ir įžeidimų“ lavinai, kuri užgriuvo parlamentarus.

„Nebūčiau pagalvojęs, kad XXI amžiuje demokratiškai išrinktas prezidentas galėtų sumaišyti savo kritiką demokratiškai išrinktiems Vokietijos Bundestago atstovams su abejonėmis dėl jų turkiškos kilmės, kalbėdamas apie jų „užterštą kraują“, – sakė N. Lambertas parlamente.

Jis pridūrė, kad „bet kas, kas bandys daryti spaudimą grasindamas pavieniams parlamentarams, turi žinoti, kad jis atakuoja visą parlamentą“.

N. Lammertas taip pat perspėjo, kad parlamentas „atsakys visais įstatymų numatytais būdais“.

Trečiadienio vakarą R. T. Erdoganas prakalbo apie žmones su „užterštu krauju“, paaiškindamas, kad galvoje turi tuos, kurie „klaidina savo pačių liaudį“, ir nusitaikydamas į „parlamento narius Vokietijoje, kurie kaltina savo pačių gimtinę genocidu“.

Šiuo savo pareiškimu jis nuėjo dar toliau nei savaitgalį nuskambėjęs jo pasiūlymas parlamentarams atlikti kraujo tyrimus, siekiant nustatyti „kokie jie yra turkai“ iš tikrųjų.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija antradienį per Turkijos reikalų patikėtinį perdavė, kad pastarieji pareiškimai apie Vokietijos parlamentarus Berlyne buvo nesuprasti.

Vienas Vokietijos įstatymų leidėjų, Žaliųjų partijos atstovas Cemas Ozdemiras Turkijos armėnų savaitraščiui „Agos“ pareiškė, kad nors jis su kitais parlamentarais tapo „grasinimų mirtimi ir įžeidimų“ taikiniais, jie bent jau nebuvo „įkalinti“ ir jiems nebuvo „panaikinta neliečiamybė vien už tai, kad reiškė savo mintis, kaip (atsitiko) jų kolegoms Turkijoje“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...