captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vokietijos parlamentas priėmė rezoliuciją dėl armėnų genocido

Vokietijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria per Pirmąjį pasaulinį karą Osmanų imperijoje vykusios armėnų žudynės yra pripažįstamos genocidu, neatsižvelgę į Turkijos perspėjimus, kad toks sprendimas gali pakenkti dvišaliams santykiams.
Scanpix/Stefan Boness/Ipon/SIPA nuotr.
Scanpix/Stefan Boness/Ipon/SIPA nuotr.

Tik vienas Bundestago deputatas balsavo prieš, o dar vienas susilaikė, kai parlamento nariai balsavo pakeldami rankas dėl rezoliucijos „Armėnų ir kitų krikščionių mažumų genocido 1915 ir 1916 metais atminimas ir paminėjimas“.

Turkijos premjeras Binali Yildirimas pagrasino, jog pritarimas rezoliucijai Bundestage gali pakenkti Turkijos santykiams su Vokietija. O Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas netgi asmeniškai skambino kanclerei Angelai Merkel, kad išreikštų nepasitenkinimą šiuo balsavimu.

Kiek vėliau trečiadienį Turkija priėmė sprendimą atšaukti šalies ambasadorių Vokietijoje, skelbia „Reuters“. Skelbiama, kad toks žingsnis žengtas po to, kai Vokietijos parlamentas pritarė rezoliucijai dėl armėnų žudynių Osmanų imperijoje pripažinimo genocidu, skelbia slon.ru.

Toks Vokietijos sprendimas piktina ne tik Turkiją, bet ir gausią turkų bendruomenę Vokietijoje.

„Tie deputatai nieko neišmano, gali priimti tik politinius sprendimus, kurie užkraus naštą ateities kartoms. Mūsų vaikai turės vilkti tą genocido naštą. Tokius sprendimus turi priimti specialūs tarptautiniai tribunolai“, – teigia Niurnbergo universiteto profesorius Sefikas Bahaduras.

Tačiau ir A. Merkel, ir visa valdanti koalicija rezoliuciją palaiko. A. Merkel neatvyko į Bundestagą esą tik todėl, kad turi kitų iš anksto suplanuotų įsipareigojimų. Nors Vokietijai tai – taip pat opi problema, rezoliucijoje pabrėžta ir dalinė Vokietijos atsakomybė. Tuomet Vokietija buvo Osmanų imperijos sąjungininkė, jos kariai dalyvavo deportuojant armėnus, kurių daugelis neišgyveno. Istorikai patvirtina – pusantro milijono Osmanų imperijos nužudytų armėnų buvo pirmas XX amžiaus genocidas.

Vokietijos užsienio reikalų ministras, kuris tik prieš metus atmetė prezidento Joachimo Gaucko pavartotą terminą „genocidas“, dabar tvirtina seniai norėjęs, kad tokia rezoliucija būtų svarstoma.

„Jau seniai troškau, ne tik dabar, kad rezoliucija būtų svarstoma, kad tai skatintų Turkijos ir Armėnijos dialogą dėl tragiškos istorijos“, – teigia Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris.

Nors balsavimui pasirinktas sudėtingas laikas – Turkijos pagalba reikalinga Europos Sąjungai, kad būtų sustabdytas migrantų antplūdis.

„Tai – mūsų draugystės su Vokietija išbandymas, nors tai – ne mūsų problema, net ne Vokietijos, bet ji turi nepamiršti, kad turi tris su puse milijono iš Turkijos kilusių piliečių, tris su puse milijono turkų rinkėjų“, – tikina B. Yildirimas.

Turkija nepripažįsta armėnų bei kitų krikščioniškų mažumų žudynių prieš šimtmetį genocidu, kuomet mirė iki pusantro milijono žmonių.

Vokietijoje gyvenantys apie 3 milijonai turkų priešinasi šiai rezoliucijai. Vyko protestai, parlamentarai gauna grasinančius laiškus.

Armėnų genocidą pripažįstančią rezoliuciją Bundestagas ketino priimti prieš metus, kai buvo minimas genocido šimtmetis, bet tuomet A. Merkel ir jos sąjungininkai ją atmetė – kad nesugadintų santykių su Ankara.

Apie susidariusią situaciją laidoje „Laba diena, Lietuva“ kalbėjo LRT užsienio naujienų redaktorius Vykintas Pugačiauskas.

„Nesiekiame pasodinti į teisiamųjų suolą“

Bundestago viešajame balkone žmonės laikė plakatus su užrašais „Ačiū jums“, kai parlamento pirmininkas paskelbė balsavimo rezultatus, o jo žodžius palydėjo plojimai.

Suvokdami, kad Turkija įtūš dėl šio Bundestago žingsnio, politiniai lyderiai argumentavo, kad aiškus istorijos faktų pripažinimas yra svarbus žingsnis, gydant senas žaizdas.

„Nesiekiame pasodinti Turkijos į teisiamųjų suolą. Tiesiog siekiama aiškiai parodyti, kad prisiimti atsakomybę už praeitį yra būtina, siekiant susitaikymo“, – sakė A. Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) atstovas Franzas Josefas Jungas.

Tačiau Turkija ketvirtadienį „neveiksminga ir niekine“ pavadino Vokietijos parlamento priimtą rezoliuciją.

„Vokietijos parlamento iškraipytų ir pagrindo neturinčių tvirtinimų pripažinimas genocidu yra istorinė klaida“, – vicepremjeras ir vyriausybės atstovas Numanas Kurtulmusas paskelbė savo paskyroje tinkle „Twitter“, pavadindamas šią rezoliuciją „neveiksminga ir niekine“.

Turkijos parlamento užsienio reikalų komitetas praeitą naktį paskelbė pranešimą, kuriame Vokietijos rezoliucija vadinama visiškai nepriimtina, o prezidentas perspėjo, kad Bundestago dokumentas „pakenks ateities ryšiams“.

„Vertingas Vokietijos indėlis“

Tuo tarpu Armėnija ketvirtadienį pasveikino Vokietijos parlamento priimtą rezoliuciją.

Armėnijos užsienio reikalų ministras Edvardas Nalbadianas šį pripažinimą pavadino „vertingu Vokietijos indėliu ne tik pripažįstant ir pasmerkiant armėnų genocidą tarptautiniu mastu, bet taip pat (indėliu) į visuotinę kovą už genocido ir nusikaltimų žmogiškumui prevenciją“.

Bundestago balsavimo išvakarėse Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas paragino Vokietijos parlamentarus nepasiduoti Turkijos bauginimams dėl genocido statuso suteikimo osmanų pajėgų vykdytoms armėnų žudynėms.

„Nebūtų teisinga nepavadinti genocidu armėnų genocido vien todėl, kad tai pykdo kitos ... valstybės vadovą. – sakė jis dienraščiui „Bild“. – Esu tikras, kad Bundestago politikai mato taip pat ir nebus įbauginti.“

Vicekancleris Sigmaras Gabrielis ir užsienio reikalų ministras F. W. Steinmeieris taip pat nedalyvavo balsavime dėl ankstesnių įsipareigojimų.

Kreipdamasis į posėdyje nedalyvaujančius Vokietijos aukščiausiuosius lyderius, Kairės partijos deputatas Gregoras Gysi sakė: „Apmaudu, kad kanclerė tyli, o ne aiškiai pasisako dėl tų žmogaus teisių pažeidimų ... tai nėra būdas spręsti pabėgėlių klausimą“.

Balsavimas buvo surengtas ypač neparankiu metu, kai Vokietijai ir Europos Sąjungai reikia Ankaros pagalbos mažinant į Europą vykstančių migrantų srautą, net ir didėjant įtampai dėl virtinės klausimų, tarp jų – žmogaus teisių.

Šis klausimas taip pat yra ypač opus Vokietijoje, kuri palaiko ypatingus santykius su Ankara, iš dalies – dėl 3 mln. turkų išeivių bendruomenės, kuri susiformavo po 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiuose vykdytos didžiulės „darbuotojų svečių“ programos.

Armėnų genocidą iki šiol yra pripažinusios daugiau kaip 20 valstybių, tarp jų – Prancūzija ir Rusija.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...