captcha

Jūsų klausimas priimtas

Armėnija ragina Vokietijos parlamentarus tvirtai laikytis per balsavimą dėl genocido

Armėnijos prezidentas trečiadienį paragino Vokietijos parlamentarus nepasiduoti Turkijos bauginimams prieš savo balsavimą dėl genocido statuso suteikimo Osmanų imperijos pajėgų vykdytoms armėnų žudynėms. Lyderiai Ankaroje perspėjo, kad toks sprendimas galėtų pakenkti Turkijos ir Vokietijos ryšiams.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Bundestago balsavimo išvakarėse Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas dienraščiui „Bild“ sakė: „Nebūtų teisinga nepavadinti genocidu armėnų genocido vien todėl, kad tai pykdo kitos (...) valstybės vadovą.“

„Esu tikras, kad Bundestago politikai mato taip pat ir nebus įbauginti“, – pridūrė jis.

Ankaroje turkų premjeras Binali Yildirimas padidino spaudimą dėl šio balsavimo, pavadino jį „absurdu“ ir perspėjo dėl pasekmių ryšiams su Vokietija, jei ta rezoliucija bus priimta.

Jis taip pat pridūrė, kad žmonių žūtys buvo „įprastas“ dalykas karo sąlygomis.

Tačiau B. Yildirimas teigė, kad Turkija dėl to balsavimo neatšauks susitarimo su Europos Sąjunga, turinčio pažaboti migrantų antplūdį.

B. Yildirimo raginimas prisideda prie panašaus perspėjimo, kurį paskelbė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Be to, prezidentas antradienį paskambino Vokietijos kanclerei Angelai Merkel.

Rezoliucijoje „Armėnų ir kitų krikščionių mažumų genocido 1915 ir 1916 metais atminimas ir paminėjimas“, kurią pateikė Vokietijos valdančioji kairiųjų ir dešiniųjų koalicija ir opozicijoje esantys žalieji, ginčijamas žodis vartojamas visame tekste.

Balsavimas rengiamas ypač neparankiu metu, kai Vokietijai ir Europos Sąjungai reikia Ankaros pagalbos mažinant į Europą vykstančių migrantų srautą, net ir didėjant įtampai dėl virtinės klausimų, tarp jų – žmogaus teisių.

Šis klausimas taip pat yra ypač opus Vokietijoje, kuri palaiko ypatingus santykius su Ankara, iš dalies – dėl 3 mln. turkų išeivių bendruomenės, kuri susiformavo po 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiuose vykdytos didžiulės „darbuotojų svečių“ programos.

Armėnų genocidą yra pripažinusios daugiau kaip 20 valstybių, tarp jų – Prancūzija ir Rusija.

Pasak istorikų, Osmanų imperijos turkai Pirmojo pasaulinio karo metais nužudė iki 1,5 mln. armėnų, o daugelis istorikų laiko tuos įvykius pirmuoju genocido atveju XX amžiuje.

Turkija ginčija tokią interpretaciją, sakydama, kad 300–500 tūkst. armėnų ir maždaug tiek pat turkų žuvo per pilietinius neramumus, kai armėnai sukilo prieš savo valdytojus osmanus.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...