captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kuo grėsmingas bevizis režimas su Turkija?

Bevizis ES režimas su Turkija atrodo vis mažiau tikėtinas, tačiau negalima atmesti tikimybės, kad ES sukurs precedentą ir nuspręs nuolaidžiauti Turkijai. Taip LRT.lt sako politologas Laurynas Kasčiūnas. Savo ruožtu politologas Mindaugas Puidokas pažymi, kad dėl to galėtų gerokai padidėti turkų atvykėlių į ES srautas. Jei šalys nesukurs patrauklaus atvykėlių integracijos mechanizmo, ateityje užprogramuoti stiprūs konfliktai.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Briuselio sprendimas įvesti bevizį režimą su Turkija sudarys pavojingą situaciją ES šalyse. Tokią nuomonę išsakė buvęs Didžiosios Britanijos žvalgybos MI6 vadovas seras Richardas Dearlove`as.

„ES pasiūlymas įvesti bevizį režimą 75 milijonams turkų, kad būtų sustabdytas migrantų srautas per Egėjo jūrą, yra nenormalus, – jo žodžius cituoja laikraštis „The Guardian“. – Tai tas pat, kaip laikyti benziną šalia ugnies, kurią mes mėginame užgesinti“.

Susitarimas tolsta

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad šalis neketina keisti antiteroristinių įstatymų mainais į bevizį režimą su ES. Žinia pasirodė praėjus maždaug parai po to, kai apie atsistatydinimą pranešė Ahmetas Davutoglu, Turkijos premjeras, susiderėjęs su ES dėl migracijos krizės suvaldymo ir priartinęs turkus prie bevizių kelionių į ES.

Savo ruožtu Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude`as Junckeris po to, kai Turkijos prezidentas kategoriškai atmetė vieną iš svarbiausių ES sąlygų, patikino, kad Europa neįves bevizio režimo turkams, jei Ankara neįvykdys savo įsipareigojimų pagal susitarimą dėl migrantų.

Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas M. Puidokas pažymi, kad įvesti bevizį režimą pavyktų tik tuo atveju, jei Turkija įgyvendintų 72 punktų ES reikalavimus. Šiuo metu dar neįgyvendinti penki, iš kurių vienas – šalies antiteroristinių įstatymų pokyčiai.

„Turkijos prezidentas labai aiškiai įvardija, kad nenori ir neketina keisti savo vidinių saugumo taisyklių. Tokioje situacijoje bevizio režimo įsigaliojimas yra beveik neįmanomas, nebent ES nutartų, kad dėl bevizio režimo Turkijai galioja išskirtinės taisyklės. Tačiau manau, kad tai yra labai mažai tikėtina, nes tai sukeltų pasipiktinimą pačioje ES“, – kalba KTU politologas.

Savo ruožtu Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas politologas L. Kasčiūnas sako, kad, atlikusi strateginius skaičiavimus, ES dar gali sumažinti savo reikalavimus Turkijai.

„Dėl strateginių skaičiavimų šiuo atveju gali būti nutolta nuo ES principo kažką duoti mainais į reformas. Labai aišku, kad jei susitarimų pakete kas nors stringa, Turkija išsyk gali pasakyti nutrauksianti susitarimą dėl pabėgėlių.

Nelengvai, bet, aš manau, šiame politiniame kontekste toks susitarimas, ES kiek nusileidžiant Turkijai, gali būti pasiektas“, – svarsto L. Kasčiūnas.

Išaugęs turkų atvykėlių srautas apsunkintų padėtį Europoje

Jei pavyktų pasiekti susitarimą ir būtų įvestas bevizis režimas tarp Turkijos ir ES, turkų srautas į ES galėtų stipriai padidėti. Pirmiausia to poveikį pajustų valstybės, kurias jau dabar užgulusi didelė pabėgėlių krizės našta, sako M. Puidokas.

„Kadangi musulmonų bendruomenės turi įprotį gyventi ir migruoti šeimomis, giminėmis, atvykėlių srautas iš Turkijos į Europą labai padidėtų ir kontroliuoti tą srautą nelabai turėtume galimybių“, – pažymi politologas.

L. Kasčiūno teigimu, turkų bendruomenė lengviau priima tam tikras vakarietiškas tradicijas, palyginti su kitų musulmoniškų šalių gyventojais, tačiau integracijos problemų jie tikrai taip pat turi.

„Jie gyvena lokalizuotai arba bent jau turi tam tikras savo bendruomenes. Dažniau jie dirba žemesnio statuso darbą, tad natūralu, kad jie tampa socialine grupe, norinčia didesnių atlyginimų, keliančia tam tikras įtampas. Tačiau padeda tai, kad jie nėra labai paveikti islamizacijos. Tiesa, tai nereiškia, kad neegzistuoja joks pavojus“, – kalba pašnekovas.

Anot M. Puidoko, atvykėlių srauto padidėjimas yra grėsmingas visų pirma dėl to, kad ES musulmoniškoms bendruomenėms nėra sukūrusi patrauklaus integracinio modelio.

„Net ir Prancūzijoje, kuri sėkmingiausiai vykdė integraciją, Paryžiaus įvykiai parodė, kad daugelis gyvenimo taisyklių vakarietiškoje šalyje vietinių ir musulmoniškų bendruomenių suvokiamos labai skirtingai. Kitose valstybėse musulmonų bendruomenės yra dar radikalesnės ir sunkiau integruojamos.

Manau, kad siekiant ateityje išvengti užprogramuotų stiprių konfliktų, ES privalo ieškoti būdų, kaip efektyviau integruoti musulmoniškas bendruomenes, skatinti nuosaikaus islamo pasirinkimą. Tuomet teroristinės organizacijos neturėtų galimybių verbuoti musulmonų bendruomenių žmonių, nes verbuodami jie ir pasinaudoja ta atskirtimi tarp vietinių ir atvykėlių, priklausančių musulmoniškoms bendruomenėms“, – teigia M. Puidokas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...