captcha

Jūsų klausimas priimtas

Danų generolo prognozės dėl Rusijos kėslų: nieko gero nelaukite

Kalbos dėl galimos Rusijos agresijos prieš Baltijos šalis gerai žinomos kitai mažai regiono valstybei – Danijai. Patys danai prieš maždaug 6 dešimtmečius jautėsi panašiai – stebėdami sovietų siautėjimą Rytų Europoje jie baiminosi invazijos. Kokių veiksmų ėmėsi danai ir ką jie gali patarti Lietuvai?
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Danija neatsitiktinai yra viena NATO steigėjų. Matydami sovietų siautėjimus Vidurio ir Rytų Europoje, penkerius nacių okupacijos metus iškentę danai ieškojo išeičių, kaip apsaugoti savo šalį. Žlugus bandymams sukurti gynybinę sąjungą su kitomis Skandinavijos šalimis 1949 metais Danija tapo viena iš NATO įkūrėjų.

Tačiau kaip ir Lietuvai šiandien, taip ir Danijai anuomet vien žodinių garantijų neužteko – danai iš Aljanso troško akivaizdžių ir stiprių atgrasymo priemonių. Ir jas gavo.

Tačiau Danijos atsargos generolas, buvęs Baltijos gynybos koledžo vadas Michaelis Clemmensenas DELFI pabrėžė, kad lengvų sprendimų Baltijos šalys gali nesitikėti, mat, pačios dar yra padariusios ne viską, norėdamos užtikrinti savo saugumą. O Aljanse dar ne visos šalys suvokia, kokia reali gali būti Rusijos grėsmė – anot M. Clemmenseno, pastaruoju metu padažnėjusios Rusijos provokacijos rodo, kad ypač didelė atsitiktinio konflikto rizika. Vienintelė reali lietuvių, latvių ir estų viltis – amerikiečiai.

V. Putinas naudojasi neatsakingais europiečiais

„Baltijos šalims labai svarbus dvišaliai susitarimai su JAV. Juk kaip tik JAV vaidmuo lėmė jūsų narystę NATO. Kita vertus, prieš 15 metų duotas kvailas patarimas Latvijai ir Lietuvai atsisakyti šauktinių prisidėjo prie to, kad prigijo tas požiūris: „mes patys neginsime, kažkas kitas tai turės daryti, bet ne mes“, – pasakojo M. Clemensenas.

Baltijos šalis gerai pažįstantis buvęs Danijos brigados generolas priminė, kad toks neatsakingas europiečių požiūris į gynybą pastaruosius dešimtmečius ypač erzina Jungtines Valstijas – šalį, kuri realiai yra svarbiausias Baltijos šalių garantas. Todėl neįsiklausyti į Vašingtono perspėjimus, ypač dabar, Donaldui Trumpui užsitikrinus respublikonų kandidato nominaciją JAV prezidento rinkimuose, būtų neatsakinga.

D. Trumpas labiau, tiesmukiau ir aštriau nei kiti kandidatai pasisako už izoliacionistinę JAV užsienio ir gynybos politiką, kelia retorinius klausimus, kodėl JAV turėtų skirti finansinę ar karinę paramą kitoms šalims. Tuo pat metu, anot M. Clemmenesno, Vladimiras Putinasnaudojasi progomis, siekia skaldyti europiečius, nes net ir pats būdamas silpnas, Europą regi silpnesnę.

„V. Putinas jau leido suprasti, kad dėl Vakarų silpnumo, atsiveria galimybės langas ištaisyti tą „neteisybę, kurią Vakarai vykdė prieš Rusiją“.

Jam tereikia dviejų dalykų – priemonių, kurias galima naudoti spaudimui – nuo paprasčiausio melo, propagandos, panašios į Hitlerio laikų Vokietiją iki taktinio branduolinio ginklo panaudojimo bei savo šalies gyventojų kontrolės – V. Putinas siekia Rusijoje palaikyti apsiausties atmosferą.

Jo tikslas aiškus – sugriauti euroatlantines struktūras, kurstyti ekstremistinius, į autoritarizmą linkusius judėjimus Europoje ir galiausiai paversti šalis savo marionetėmis“, – sakė M. Clemmensenas.

Silpnoji Baltijos šalių grandis – Latvija

Anot danų kariškio, tokios Kremliaus poveikio priemonės matomos ir Baltijos šalyse. Pavyzdžiui, į Lietuvą M. Clemmensenas pirmą sykį atvyko 1994 metais. Ir tai, ką jis čia išvydo, jį supykdė.

„Jau tada siūliau stiprinti skandinavišką tarnybos kariuomenėje modelį: mišri kariuomenė su dideliu rezervu savo valia bei galimybėmis priešintis sukuria neprieinamumo įspūdį – agresoriui tiesiog neapsimoka pulti tokios valstybės.

Bet Baltijos šalyse vyravo požiūris, kad „gal kokie artojai gali eiti tarnauti, tik ne mes, mes tai eisime į universitetą“. Dar blogiau, kad tai, ką man rodė, tebuvo graži išorė. O kariuomenėse buvo daug sovietinio palikimo, ypač Latvijoje, kuri buvo labiausiai sovietizuota iš Baltijos šalių“, – sakė generolas.

Bet, anot jo, ir Lietuvoje anuomet padėtis buvo bloga. Atvykęs į Ruklą jis iškėlė ultimatumą: arba nepagarbus elgesys su eiliniais kariais, vadinamoji diedovščina liausis, o karininkai imsis lyderių vaidmens, arba lietuvių kariai negalės vykti su danais į tarptautinę misiją Kroatijoje. Nuo to laiko, ypač generolo Jono Kronkaičio pastangomis, padėtis Lietuvoje, pasak M. Clemmenseno smarkiai pasikeitė.

„Užaugo nauja karta, kuri net nežino, kas yra sovietinė armija ir jos papročiai. Bet Latvijoje buvo kiek kitaip – skirtingai nei estai ar jūs, latviai anksti atsisakė šauktinių. Taip, jų kariuomenė gera, ypač puikūs yra karininkai, bet latviams trūksta politinio pasitikėjimo. Jie iki šiol netiki savo galimybėmis gintis. Tai labai blogai“, – pabrėžė M. Clemmensenas, sutikęs su pastaruoju metu vis stiprėjančia nuomone, kad Latvija yra silpnoji Baltijos šalių grandis.

Vienintelis dalykas, kuris grąžintų latvių pasitikėjimą – JAV pajėgų dislokavimas. Tai aktualu ir Lietuvai, būtent todėl, anot danų generolo, lietuviai turėtų labiau stengtis.

„Baltijos šalys turi gerus poligonus, kuriuos galima plėsti. Pavyzdžiui, Rukloje, tiksliau, Gaižiūnų poligone galima rekonstruoti pakilimo taką, ten galima permesti NATO pajėgas, o su atvykstančiomis kitų NATO šalių pajėgomis reikia nuolat treniruotis, kad jos susipažintų su vietove, jūsų kariais“, – pabrėžė M. Clemmensenas.

Lietuvą gintų ir JAV, ir Vokietija

Jis atmetė Lietuvoje neretai sklandančias abejones, kad NATO šalys, išskyrus JAV, lietuvių negintų. Pavyzdžiui žinią, kad Lietuvoje bus dislokuotas Vokietijos batalionas, Danijos generolas vertina itin palankiai. Tačiau yra kur kas rimtesnė problema.

„Nors Vokietijos politinė sistema yra supainiota, vokiečiai yra geri kariai – jei jie bus dislokuoti, jie kausis. Problema ta, kad Vakarų Europoje dar netikima, kad yra realaus karo rizika. Būtent ne užtikrintumas, jog bus karas, o pavojus, nes kai rusai rengia provokacijas Baltijos jūroje, eskalacijos tikimybė auga.

Norint išvengti eskalacijos, reikia būti gerai pasiruošusiems. Šaltojo karo laikais mes visi NATO buvome pasiruošę eskalacijoms, o dabar netikima, kad viskas gali pakrypti karo linkme, tad nėra atitinkamo pasiruošimo, nėra atitinkamų priemonių. Baltijos šalys, JAV, kai kurie kiti tai supranta, bet daugelis Vakarų Europoje – dar ne“, – pabrėžė M. Clemmensas.

Jo manymu, jeigu pasikartos panašūs incidentai kaip prieš kelias savaites, kai Rusijos orlaiviai pavojingai arti skraidė šalia JAV karo laivo bei žvalgybinių lėktuvų, tai paradoksaliai gali išeiti į naudą Baltijos šalims.

„Kol kas amerikiečiai yra labai atsargūs. Jie tik pabrėžia savo būti tarptautinėje erdvėje. Tačiau jeigu Rusijos orlaivis dėl savo agresyvių veiksmų susidurs amerikiečių lėktuvu, pastarasis neteks įgulos, manau, pamatysime piktą ir ryžtingą JAV atsaką.

Pirmiausiai pasikeis respublikonų konvencijos tonas, o tada pamatysite daugiau pajėgumų regione“, – neabejojo danų generolas. Minėtieji pajėgumai gali būti JAV naikintuvai, kurie lydėtų JAV žvalgybinius orlaivius ir saugotų juos nuo rusų provokacijų.

Tiesa, M. Clemmenseno teigimu, realistiška JAV naikintuvų būtų tikėtis ne Lietuvoje, kurios pagrindinė bazė Zokniuose yra pažeidžiama, o Lenkijoje. Svidvino oro pajėgų bazėje, esančioje už 50 km į rytus nuo Ščecino, 2014 m. jau leidosi JAV desantininkai, buvo dislokuoti naikintuvai F-16.

„Bet jeigu reikėtų – amerikiečiai galėtų leistis bet kur. Juk jei leidosi Afganistane ar Uzbekistane, tai gali tą patį labai greitai atlikti ir jūsų šalyse“, – teigė danų generolas.

Jis pabrėžė, kad pastarieji incidentai Baltijos jūroje rodo vieną – jie yra tebesitęsiančios agresyvios Rusijos politikos dalis. Tik skirtingai nei praeityje, kai Kremlius žengdavo du agresyvius žingsnius į priekį ir vieną tūpsnį atgal, kol kas rusai žingsniuoja tik į priekį – provokuoja, baugina ir nežada sustoti.

Du žingsniai į priekį, nė vieno atgal

Žinoma, rusais gali kliautis, kad jie pasielgs kvailai. Jie baugina kitus, bet pasiekia priešingų rezultatų. Bandė su suomiais, švedais – nepavyko. Pabandė bauginti mus, baugindami branduoliniais ginklais, skraidydami netoli Bornholmo salos, mes apginklavome savo fregatas prieš priešraketinėmis sistemomis.

 „Pavyzdžiui, prieš kelias savaites, kai įvyko incidentai su amerikiečių laivu bei orlaiviu, prie kurių pavojingai manevravo rusų lėktuvai, po ilgos pertraukos susitiko NATO ir Rusijos taryba.

Mes tikėjomės, kad apsvarstysime, kaip išvengti panašių incidentų. Tačiau V. Putinas pasiuntė savo ambasadorių, kurio tikslas buvo aiškus – užsipulti NATO, kaltinti. Kol kas nematau jokių Rusijos žingsnių atgal, tik į priekį“, – pabrėžė kariškis. Kiek tai tęsis?

„Nežinau. Bet man neramu. Tai labai rizikinga ir kvaila, ypač iš Rusijos požiūrio taško. Juk netgi protingiau būtų žengti du žingsnius pirmyn, du atgal. Ypač dabar, kai Vokietija kalba dviem balsais – socialdemokrato užsienio reikalų ministro Franko-Walterio Steinmeierio, kuris nori santykių su Rusija gerinimo ir kanclerės Angelos Merkel.

Pastaruoju metu pasigirsta nuomonių, kad Rusija neperžengs ribos, nes jai Baltijos šalių nereikia, o Maskva juk esą supranta, kad karas su NATO būtų pražūtingas. Tad kodėl Rusija taip elgiasi?

„Kai Adolfui Hitleriui finansų ministras Hjalmaras Schachtas pareiškė, kad Vokietija neturės pinigų karui, jis atleido savo geriausią kabineto narį. Rusija nežiūri į ekonominius reikalus, kaip mes. Dar nuo Ivano Rūsčiojo ir Petro I laikų rusai kentė dėl Rusijos didybės. Juk net dabar Rusija ruošia vidinius represinius instrumentus – nacionalinę gvardiją, Kadyrovo privačią armiją. Kartoju – nėra jokių ženklų, kad Rusija atsitrauktų“, – perspėjo Danijos kariškis.

Anot jo, Rusiją sustabdyti nuo kėslų gali du dalykai: minėtas NATO pajėgų dislokavimas ir savų pajėgumų stiprinimas. Prieš 6 dešimtmečius danams ypač padėjo amerikiečiai, per Tarpusavio gynybinės paramos programą perdavę danams ginkluotės.

„Ta programa leido didesnėms, toliau nuo grėsmės šaltinio ir mažiau pažeidžiamoms šalims apginkluoti mažesnes, esančias arčiau pasienio. Danijos reguliariosios pajėgos bei rezervistai gavo daug ginkluotės. Lygiai taip pat galima būtų daryti ir dabar – Lietuvai reikėtų ilgojo nuotolio artilerijos, modernių priešlėktuvinių ir prieštankinių priemonių, minų“, – patarė M. Clemmensenas.

Tačiau kariškis pabrėžė, kad toks pasirengimas gintis turi būti daromas be panikos, rodant vietos gyventojams, kad ginklavimasis nekelia grėsmės.

„Negalima kurti įvaizdžio, kad esate priešiški, tačiau savo pajėgumus galima vystyti ir tyliai, ruoštis realistiškiems karo scenarijams. Panašiai elgiasi Suomija – ji visada aiškiai leido suprasti, kad nėra agresyvi, bet kartu suomiai yra labai gerai pasiruošę gintis ir sudaro įspūdį, kad Suomiją būtų pernelyg brangu pulti“, – teigė M. Clemmensenas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...