captcha

Jūsų klausimas priimtas

Komunaliniai butai – neblėstantis fenomenas

Komunaliniai butai – šiaip jau sovietmečio atgyvena. Tačiau šios „komunalkos“, kuriose vonios kambariu ir virtuve dalijasi 10–12 gyventojų, apsistojusių skirtinguose kambariuose, toliau sėkmingai gyvuoja buvusioje Rusijos imperijos sostinėje Sankt Peterburge, rašo naujienų agentūra AFP.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Sovietų Sąjunga sugriuvo beveik prieš 25 metus, o šie žmonėmis apkrauti būstai Rusijoje, ypač – Sankt Peterburge, ne naikinami, o net garbinami kaip unikalus kultūrinis fenomenas.

Apsukrūs verslininkai rengia ekskursijas į komunalinius butus, jie aptariami akademinėse konferencijose. Sankt Peterburge vietos menininkai net rengia „komunalkos“ festivalį.

„Komunaliniai butai yra mūsų šalies ir mūsų miesto istorijos dalis, – teigė viena festivalio organizatorių Svetlana Vorobjova. – Tiesa, nors tokių butų Sankt Peterburge dar daug, jų mažėja.“

Atvėrė duris per festivalį

Svetlana pati gyvena tokioje relikvijoje. Gana ankšto trijų kambarių buto durys buvo atvertos susidomėjusiems lankytojams per šių metų festivalį.

Moters „kaimynas“, 75-erių Eduardas Jemeljanovas šiame bute centriniame Petrogradskajos kvartale gyvena jau 15 metų. Kasdieniais šortais ir paprastais marškinėliais pasipuošęs senolis linksmai šnekučiavosi su svečiais.

„Man tikrai labai patinka komunaliniai butai. Nenorėčiau gyventi niekur kitur, – tikino E. Jemeljanovas. – Čia niekada nesi vienas. Visada šalia yra kitų žmonių, o tai yra gerai.“

Butų mažiau, bet vis dar daug

Komunaliniai butai masiniu reiškiniu Rusijoje tapo po 1917 metų revoliucijos, kai į miestus pradėjo plūsti gamyklų darbininkai ir valstiečiai. Naujoji valdžia nutarė juos apgyvendinti erdviuose „nubuožintų“ pasiturinčių šeimų butuose.

Turtingesni piliečiai tiesiog turėdavo tenkintis vienu kambariu – į kitus įsikraustydavo naujakuriai.

Sankt Peterburge, kurį sovietai pervadino Leningradu, tokie butai praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje sudarė beveik 40 proc. visų butų istoriniame miesto centre.

„Komunalkose“ šiame mieste iki šiol gyvena dešimtys tūkstančių žmonių, nors, pavyzdžiui, Maskvoje komunalinių butų beveik nėra.

Žlugus Sovietų Sąjungai komunalinius butus Sankt Peterburge ėmėsi supirkinėti turtingi rusai. Jie tokių butų gyventojams sumokėdavo, kad pastarieji išsikraustytų į nedidelius, bet jau atskirus butus toliau nuo miesto centro.

O 2008 metais Sankt Peterburgo valdžia paskelbė programą, kurios tikslas buvo iškeldinti visus komunalinių butų – juose yra net iki 10 kambarių – gyventojus.

Per ateinančius septynerius metus uždavinį pavyko išspręsti tik iš dalies. Praėjusiais metais mieste „komunalkų“ jau buvo nebe 116 tūkstančių, bet vis tiek daug – 83 tūkstančiai.

Dabar daug šeimų, kurioms oficialiai priklauso kambariai komunaliniuose butuose, ten jau nebegyvena, bet juos nuomoja studentams, miesto svečiams ir į Sankt Peterburgą sezoniniam darbui atvykstantiems migrantams.

Dvi gyvenimo „komunalkoje“ pusės

Dar viena komunalinio buto gyventoja, per festivalį atvėrusi savo kambario duris lankytojams, – 39 metų Ana Fiodorova.

Jos kambarį puošia didžiuliai langai, pro juos matyti centrinis Sankt Peterburgas. Kampe – židinys, tiesa, jau nebeveikiantis. Iki įspūdingų lubų – net 3,5 metro.

Tiesa, moteriai reikia su dar 10 žmonių, gyvenančių kituose septyniuose buto kambariuose, dalintis virtuve, vonios kambariu ir tualetu.

Norint nusiprausti ir atlikti gamtinius reikalus, kaskart reikia žygiuoti ilgu tamsiu koridoriumi. Čia pat ir virtuvė, kurioje bet kuriuo paros metu sutiksi bent vieną tos pačios „komunalkos“ gyventoją.

„Gyvenimą komunaliniame bute galima vertinti dvejopai. Čia yra nuostabių dalykų, bet yra ir šlykštesnė pusė“, – tvirtino A. Fiodorova, menininkė, prieš ketverius metus atvykusį į Sankt Peterburgą iš pietinio Volgogrado miesto.

„Yra tam tikrų komplikacijų. Aš atvažiavau iš pietų ir esu labai emocionali, todėl iš pradžių buvo sunku rasti vidinę pusiausvyrą gyvenant tokiame bute“, – kad santykiai su kitais buto gyventojais gali būti įtempti, pripažino Ana.

Nostalgija toli gražu nekamuoja

Tuoj pat išlindo ir gyvas kylančių įtampų įrodymas – jos kaimynė Nadežda neiškentusi išlindo iš kambario ir pradėjo skųstis.

„Ana, matai, vos spėjau išplauti grindis, o tavo svečiai jas vėl supurvino“, – pažėrė priekaištų Nadežda, o Anai teliko pridurti: „Visus įspėjau, kad dalyvausiu festivalyje, bet ne visiems tai patiko.“

Dvi ekskursijos dalyvės – 45 ir 48 metų seserys Svetlana ir Kira – teigė, kad į vieną Sankt Peterburgo komunalinių butų jas atvedė tik smalsumas. Jokiu būdu ne nostalgija.

„Mes užaugome panašiame bute. Ten buvo šeši kambariai ir 18 gyventojų. Tiesą sakant, kasdienybė ten visai nebuvo romantiška. Į tokį butą nė už ką negrįžčiau“, – nukirto Kira.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...