captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Login 2016” pasirodęs J. Assange`as: visada tikrinkite, kas leidžiama ir kas įmanoma

Konferencijoje „Login 2016” vinimi tapo prieštaringai vertinamo australo Juliano Assange`o pasirodymas. Vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas jau kelerius metus gyvena Ekvadoro ambasadoje Londone, kurią palikti atsisako, todėl savo mintimis dalinosi tiesioginės vaizdo transliacijos būdu.
J. Assange'as ir E. Jakilaitis. 15min nuotr.
J. Assange'as ir E. Jakilaitis. 15min nuotr.

44 metų J. Assange`as vertinamas itin prieštaringai – kaip ir jo vadovaujama organizacija „WikiLeaks“.

Arogantišku mergininku vadinamas australas nuo 2010 metų lapkričio vengia ekstradicijos į Švediją, kur jį norima apklausti dėl įtarimų prievartavimu.

J. Assange`as neigia kaltinimus ir mano, kad Švedija jį iškart išduotų Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Esą Vašingtonas neabejotinai įkalintų „WikiLeaks“ įkūrėją dėl daugybės valstybės paslapčių paviešinimo.

Kai švedai panoro jį apklausti, J. Assange`as gyveno Londone. Tačiau kadangi Jungtinė Karalystė yra teisiškai įsipareigojusi išduoti „WikiLeaks“ įkūrėją Švedijai, australas 2012 metų rugpjūtį pabėgo į Ekvadoro ambasadą Londone.

Čia jis gyvena ankštoje patalpoje, kur telpa lova ir kompiuteris. Kartais J. Assange`as pasirodo balkone, iš kurio kreipiasi į visuomenę.

Savo tikslų dar nepasiekė

„Norėjome grįžti prie Apšvietos epochos idėjų ir padėti visuomenei suprasti, kaip veikia mūsų institucijos, rasti būdą mažais pajėgumais nulemti didelius pokyčius“, – diskusiją vedusiam Edmundui Jakilaičiui sprendimą įkurti „WikiLeaks“ paaiškino J. Assange`as.

„Tai svarbi pamoka visiems, veikiantiems interneto erdvėje. Visada tikrinkite ribas to, kas leidžiama ir kas įmanoma. Nebijokite“, – pridūrė australas.

Paklaustas, kodėl „WikiLeaks“ paviešino visus tinklalapiui perduotus dokumentus, J. Assange`as teigė, kad tai netiesa: „Be jokios abejonės, mes naudojame filtrus“.

„Jūsų kritikai teigia, kad „WikiLeaks“ padeda tik blogiems vyrukams – Putinui Rusijoje, arabų ekstremistams, teroristams“, – paklausė E. Jakilaitis.

„Bet jie taip ir sakytų, argi ne? „WikiLeaks“ dokumentuose nenustatyta nė vienos klaidos, o veikiame jau beveik 10 metų“, – atšovė J. Assange`as.

Jis teigė, kad negalima sakyti, jog „WikiLeaks“ pasiekė savo tikslus ar nesugebėjo jų pasiekti: „Kol kas dar nepasiekiau tikslo. Galbūt tas tikslas toli ar sunkiai įgyvendinamas, bet jis yra toks, koks yra“.

„Be to, iškovojome daug pergalių. „WikiLeaks“ dokumentai tapo daugiau nei 3 tūkst. akademinių darbų tema, mūsų dokumentai tapo Europos Žmogaus Teisių Teismo bylų pagrindu“, – tvirtino J. Assange`as.

Australui labai svarbi „WikiLeaks“ šaltinių, nutekinančių slaptą informaciją, apsauga. Esą dirba ir teisės ekspertai, ir specialistai, gebantys apsaugoti technologiją nuo įsibrovimo: „Deja, tokių žmonių pasaulyje labai mažai“.

Paklaustas, kaip įsivaizduoja savo ateitį, J. Assange`as gana netikėtai pripažino: „Apie tai pernelyg negalvoju, bet man tiesiog nuobodu.

Bet esu čia neteisėtai baudžiamas, o pasaulis turėtų susirūpinti Jungtinės Karalystės, Švedijos ir amerikiečių veiksmais“.

Aktyvistas negailėjo priekaištų Jungtinę Karalystę valdančiai Konservatorių partijai, ypač – vidaus reikalų sekretorei Theresai May, kuri, jo teigimu, nusiteikusi išvesti šalį ne tik iš ES, bet ir iš Europos Tarybos.

Paskelbė daugiau nei 10 mln. dokumentų

Išdavimo JAV J. Assange`as, tikėtina, baiminasi ne be reikalo. Tinklalapis „WikiLeaks“ užsitraukė Vašingtono rūstybę, nes skelbia slaptą ir nutekintą informaciją – iki 2015-ųjų portalas paskelbė daugiau nei 10 mln. dokumentų.

Tiesa, organizacija išgarsėjo tik tada, kai jai šimtus tūkstančių slaptų JAV karinių ir diplomatinių dokumentų nutekino JAV armijos eilinis Bradley Manningas – tiesa, dabar jau oficialiai tapęs moterimi Chelsea Manning.

Ch. Manning 2010 metais tarnaudamas Irake tiesiog iš kompiuterio kariškoje palapinėje perdavė „WikiLeaks“ apie 700 tūkst. ataskaitų ir diplomatinių pranešimų, kurie sukompromitavo Vašingtoną.

Skandalą pasaulyje iš pradžių sukėlė vaizdo įrašas „Šalutinė žmogžudystė“, nufilmuota iš dviejų JAV atakos sraigtasparnių „Apache“, kurie apšaudė ir nukovė 12 žmonių Irako sostinėje Bagdade.

Viešindamas pirmuosius nutekintus dokumentus, tinklalapis „WikiLeaks“ iš pradžių bendradarbiavo su prestižinėmis žiniasklaidos priemonėmis – britų dienraščiu „The Guardian“, vokiečių savaitraščiu „Der Spiegel“.

Žurnalistai tikrino ir vertino informacijos jautrumą, ar jos paviešinimas atitinka viešąjį interesą. Tačiau tais pačiais 2010-aisiais J. Assange`as spjovė į tokią praktiką ir į virtualią erdvę paleido visus diplomatinius dokumentus.

Analitikams toks elgesys sukėlė daug abejonių, nes informacijos paviešinimas atskleidė daugybės JAV diplomatų bendradarbių tapatybes toli gražu ne pačiose draugiškiausiose valstybėse ir jų gyvybei kilo pavojus.

J. Assange`as į kritiką reagavo audringai. Anksčiau mielai su žurnalistais bendravęs australas kelis kartus grubiai nutraukė interviu JAV ir britų televizijose, o vėliau – prieš pasislėpdamas Ekvadoro ambasadoje Londone – pasirinko bendradarbiavimą su Kremliaus finansuojama televizija „Russia Today“.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...