captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politologai neįvertino D. Trumpo: jis kalbėjo taip, kaip kalba žmonės bare

Prieš metus rimtu kandidatu JAV respublikonų gretose net nelaikytas Donaldas Trumpas žengia įspūdingos pergalės link. Po antradienio rinkimų Indianoje jam trūksta 200 delegatų iki respublikonų kandidato į JAV prezidento postą titulo.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala pripažino, kad D. Trumpas pakeitė JAV prezidento rinkimų istoriją, paneigė daugelį dėsnių, susijusių su partijos vidaus rinkimais ir elektoratu.

„Labai sunku rasti pavyzdžių panašių politikų, kurie įsiveldami į rasistinius skandalus, kaltindami konkurentus tuo, kad jų tėvai kažkaip susiję su Johno Kennedy nužudymu, kritikuodami moteris, kurios yra be galo svarbi elektorato dalis, tiesiog tyčiodamiesi iš jų, sugebėtų taip aukštai pakilti ir tiesiog nušluoti kitus kandidatus“, – pabrėžė politologas.

Respublikonai nesugebėjo susivienyti

„Tam yra kelios struktūrinės priežastys. Pirmiausia, Trumpas buvo nuvertintas. Atrodė, kad kažkuriuo metu jis tiesiog turi sustoti, turi tam tikras ribas, kurių nesugebės peržengti. Antra, tas partijų elitas, apie kurį mes kalbėjome, turėjo pradėti stabdyti Trumpo traukinį, bet niekada ir nepasirodė, kaip gebantis susivienyti ir pasiūlyti alternatyvą“, – sakė L. Kojala, pridurdamas, kad rinkimų pradžioje D. Trumpas naudojosi tuo, kad kiti kandidatai pliekėsi tarpusavyje.

„Trečia, tai amerikiečių nusivylimas politiniu elitu, valdžia, tais procesais, kurie vyksta Vašingtone. Trumpo rinkėjas yra tas, kuris mano, kad Amerikai reikia lyderio ne iš politikų tarpo, žmogaus, kuris gali kalbėti tiesmukai. Žmogaus, kuris įgyvendins tuos sprendimus, kurių nesiryžta priimti senieji politikai. Tai visa paletė priežasčių, kurių nei viena nėra lemtinga, bet sudėjus kartu pateikia rezultatą, kurį turime dabar“, – nekilnojamo turto magnato sėkmės priežastis apibendrino analitikas.

L. Kojalos teigimu, vidiniai partijos rinkimai dar neleidžia daryti išvados, kad amerikiečių rinkėjas tampa neprognozuojamas. Kol kas rinkimuose balsavo tik selektyvi asmenų grupė.

„Bus labai įdomu stebėti, kiek jo žinutė bus patraukli platesniame rinkėjų rate. Dabar galime raminti save, kad Trumpas nepopuliarus tarp moterų, kad jis turės problemų su juodaodžiais, ispanakalbiais rinkėjais. Tiesa, respublikonų gretose tik 15-20 procentų rinkėjų yra patenkinti tuo, kaip funkcionuoja dabartinė valdžia, demokratų gretose tokių žymiai daugiau“, – kalbėjo politologas, vardindamas Trumpo privalumus ir trūkumus.

Nusivylimas partijų elitu

Jis pritarė minčiai, kad tiek respublikonų, tiek ir demokratų partijos susiduria su atotrūkio nuo visuomenės problema.

„Bernie Sandersas visada tai ir pabrėžė – elitas nesugeba padaryti to, ko nori žmonės. Jis norėjo paskatinti tam tikrą revoliuciją, judėjimą partijos viduje, kad tas žinutes elitas sugebėtų suprasti ir pradėti įgyvendinti. Dabar Sanderso tikslas yra priversti Hillary Clinton kalbėti kitaip apie ekologiją, naftos naudojimą, Transatlantinės prekybos susitarimą, kuriam yra labai daug kritikos iš kairiųjų pusės“, – apie demokratų kaitą kalbėjo L. Kojala.

„Pas respublikonus mes jau matėme tokių judėjimų, kurie tarsi bandė reformuoti partijos veiklą. Tai pirmiausia, Arbatėlė partija, iš kurios ir kilo Tedas Cruzas, Marco Rubio, o dabar iš dalies su juo siejamas ir Trumpas. Vis dėlto manau, kad dvipartinė sistema išgyvens, nepaisant to, kokį smūgį jau gali suduoti dabartinis kandidatų spektras. Ypač jei rinkimus laimės Clinton“, – prognozavo pašnekovas.

Neprognozuojamas Trumpas ar politinę patirtį sukaupusi Clinton?

Analitikas pripažino, kad D. Trumpo ir H. Clinton kova JAV prezidento rinkimuose turėtų itin dominti ir Lietuvą.

„Turėsime kandidatę, kuri buvo JAV valstybės sekretorė, du kartus pati keliavo į Lietuvą, bendravusi su mūsų regiono lyderiais, puikiai suvokianti problematiką, puikiai suvokianti NATO svarbą. Ji kalba apie tai, kad NATO naudinga JAV, kai kiti kandidatai užsimena tik apie amerikiečių pinigų siurbimą kitų valstybių naudai. Clinton yra rimta politikė, kuri savo laikysena atspindi tai, ką JAV prezidento poste nori matyti daugelis pasaulio šalių ir jų lyderių“, – kalbėjo jis.

„Tuo metu Trumpas yra kandidatas, kurį, manau, geriausiai apibrėžia jo paties tezė, kad JAV užsienio politika turi būti nenuspėjama. Dabartinėmis aplinkybėmis kalbėti, kad JAV prezidento veiksmai turi būti nenuspėjami, kad kalbos apie NATO, kaip pasenusią organizaciją, turi tapti politinės darbotvarkės dalimi, labai pavojingos Lietuvai.

Kai kuriomis savo tezėmis Trumpas tiesiog atkartoja Putiną. Sakydamas, kad NATO yra Šaltojo karo reliktas, kurį reikia reformuoti, jis sako tai, ką nuolat kartoja Putinas, pabrėždamas, kad NATO yra atgyvena, kuri turi trauktis iš Europos saugumo architektūros, o tada jau, neva, atsiras sugyvenimas su Rusija. Iš Lietuvos pusės mes turime labai aiškų pasirinkimą – solidų, patikimą politiką arba visiškai neprognozuojamą populistą, kurio veiksmai gali sugriauti visą Europos saugumo architektūrą“, – konstatavo L. Kojala.

Žadėjo paprastus dalykus

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Kęstutis Girnius pabrėžė, kad politologai nesugebėjo suprasti, kiek pykčio ir nusivylimo yra susikaupę baltaodžių, mažiau išsilavinusių rinkėjų sluoksnyje.

„Šie žmonės jaučia, kad politinės partijos neatstovauja jų interesams, yra abejingos, pragyvenimo lygis per penkiolika metų beveik neaugo, o kai kurių grupių atveju net ir smuko. Trumpas mobilizavo tokius rinkėjus, kurie nepatenkinti dabartine politika ir savo gyvenimo lygiu. Jis pažadėjo paprastus dalykus: mes padarysime Ameriką galingiausia, neįleisime migrantų, musulmonų ir panašiai. Jis kalbėjo taip, kaip kalba žmonės bare“, – D. Trumpo triumfo priežastis apibrėžė politologas.

„Tedas Cruzas buvo tradicinis Arbatėlės partijos kandidatas, kuris save pristatė kaip tradicinį konservatorių, krikščioniškų vertybių gynėją. O kas nutiko su Jebu Bushu ir kitais prognozuotais respublikonų lyderiais? Jų kandidatūras sužlugdė pati respublikonų partijos vadovybė, kuri pastaruosius aštuonerius metus itin atkakliai kovojo su Baracku Obama, priešinosi bet kokiam jo siūlymui. Visa partija taip pasuko į dešinę, kad staiga ramūs ir nuosaikūs žmonės, kaip Bushas ir Rubio, tapo nepriimtini“, – kalbėjo K. Girnius.

„Partija pakito, o Bushas kandidatavo taip, lyg tai būtų 2004-ieji metai. Žmonės, kurie buvo pasiryžę balsuoti rinkimuose, jau galvojo nebe tomis pačiomis kategorijomis“, – partijos elito kandidatų pralaimėjimą apibendrino jis.

Dvipartinei sistemai grėsmės nėra

K. Girnius teigė, kad pasikeitimai partijose vyksta jau mažiausiai penkiolika metų. „Kadaise buvo nemažai konservatyvių demokratų ir liberalių respublikonų. Dabar jei esi konservatyvus, tai neišvengiamai respublikonas, o jei liberalus – demokratas. Šis skilimas vyko pamažu ir įsigalėjo. Dvipartinei sistemai tai pavojaus nekelia, nes naujai partijai Amerikoje būtų beveik neįmanoma įsitvirtinti“, – kalbėjo JAV rinkimus stebintis ekspertas.

„Reikės stebėti rezultatus. Jei Trumpas triuškinamai pralaimėtų, tai respublikonų elitas galėtų argumentuoti – pabandėme radikalų sprendimą ir pralaimėjome, tad reikia grįžti prie mūsų šaknų. Trumpo laimėjimas dar nereiškia, kad respublikonai būtinai keisis. Daug kas priklausys ir nuo Senato bei Atstovų rūmų rinkimų. Nemažai respublikonų mano, kad Trumpo kandidatūra beviltiška, tad bus bandoma užtikrinti pergalę Senate ir Atstovų rūmuose“, – sakė K. Girnius.

Jo manymu, respublikonų partijos rėmėjų gretose nepasitenkinimas kaupėsi ilgai.

„Respublikonai, bandydami pritraukti darbininkus, paprastus žmonės, apeliavo į tradicines vertybes. Pasisakė prieš gėjus, gėjų santuokas, prieš tamsiaodžius migrantus, kitaip sakant, demonizavo tuos, kurie sukelia konkurenciją, nepatinka darbininkams.

Anksčiau jie laimėdavo balsus dėl būtent tokių kultūrinių argumentų, nors partijos ekonominė programa visiškai nebuvo naudinga darbininkams ir eiliniams žmonėms. Ji tik mažino mokesčius turtingiesiems ir skatino nelygybę“, – konstatavo K. Girnius.

„Po penkiolikos, šešiolikos metų žmonės staiga pabudo. Pamatė, kad padėtis yra blogesnė nei manyta, vilčių mažai. Tad jie nusigręžė nuo tų, kurie vadovavo. Trumpas gerokai skiriasi nuo Cruzo, bet abu jie argumentavo, kad reikia naujos krypties, nusigręžti nuo politinio elito, nes tas palaikymas nieko gero nežada“, – teigė politologas, aptardamas pasikeitimus rinkėjų mąstyme.

D. Trumpo neišmanymas vers burti profesionalų komandą

K. Girnius nepritarė L. Kojalos išsakytai nuomonei, kad H. Clinton neabejotinai palankesnė kandidatė Lietuvai.

„Manau, kad nėra jokio skirtumo. Clinton bus karingesnė. Nėra karo, kurio ji nemėgsta. Ji bus ganėtinai agresyvi“, – sakė jis.

„O Trumpas beveik neturi užsienio politikos. Jis visiškai nenusimano. Kai per debatus jo paklausė apie Amerikos trilypę branduolinio ginklo sudėtį – povandeninius laivus, lėktuvus, raketas – jis net nežinojo, apie ką kalbama.

Akivaizdu, kad tiek mažai nutuokdamas apie užsienio politiką jis turės surinkti komandą, kuri nustatys tos politikos mechanizmą. Ta komanda bus renkama iš vadinamojo partijos elito gretų“, – prognozavo K. Girnius.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...