captcha

Jūsų klausimas priimtas

Austrijos rinkėjai per prezidento rinkimus turėtų nubausti valdančiąsias partijas

Austrijoje sekmadienį vyks prezidento rinkimai, kurie, kaip prognozuojama, turėtų išryškinti nuosmukį dviejose tradicinėse šalies politinėse partijose, kurios pirmą kartą nuo 1945-ųjų, regis, nesugebėjo rasti laimėti pajėgaus kandidato.
Norbertas Hoferis. Reuters/Scanpix nuotr.
Norbertas Hoferis. Reuters/Scanpix nuotr.

Nors prezidento pareigos Austrijoje yra daugiau reprezentacinio pobūdžio, šie rinkimai yra svarbus partijų pozicijų indikatorius prieš 2018 metais vyksiančius visuotinius rinkimus.

„Kaip ir kitur Europoje, mes stebime tradicinių partijų nuosmukį“, – AFP sakė politikos ekspertas Peteris Hajekas.

„Joms nepavyko per pastarąjį dešimtmetį modernizuotis ir pritraukti naujų rinkėjų“, – sakė jis.

Vadinamoji Didžioji koalicija, kurią sudaro Austrijos socialdemokratų partija (SPÖ) ir konservatyvi Austrijos liaudies partija (ÖVP), per pastaruosius septynis dešimtmečius didesnę laiko dalį dominavo šalies politikoje.

Tačiau dabar viešosios nuomonės apklausose šių partijų kandidatai į prezidentus smarkiai atsilieka nuo savo varžovų.

Įtemptos lenktynės

Apklausos rodo, kad prezidentu turėtų būti išrinktas vienas iš trijų tamsiaisiais arkliukais laikomų kandidatų: Norbertas Hoferis iš kraštutinių dešiniųjų Austrijos laisvės partijos (FPÖ), buvęs Žaliųjų partijos lyderis Alexanderas van der Bellenas arba buvusi Aukščiausiojo Teismo pirmininkė, vienintelė kandidatė moteris Irmgard Griss.

Prognozuojama, kad įtemptose lenktynėse A. van der Bellenas turėtų gauti iki 26 proc. balsų, N. Hoferis – 24 proc., I. Griss – apie 21 procentą.

Nė vienam iš kandidatų nesurinkus absoliučios daugumos rinkėjų balsų, gegužės 22 dieną bus rengiamas antrasis turas.

Socialdemokratas Rudolfas Hundstorferis ir Austrijos liaudies partijos kandidatas Andreas Kohlis, kurių populiarumas siekia atitinkamai 15 ir 11 proc., turi nedaug šansų į jį prasimušti.

Prasčiau už juos rinkimuose, kuriuose varžysis iš viso šeši kandidatai, gali pasirodyti nebent į prezidento postą nusitaikęs ekscentriškasis Vienos verslininkas, žinomas vakarėlių liūtas Richardas Lugneris, kuris turi vos 3 proc. rinkėjų palaikymą.

Austrijoje buvo įprasta, kad prezidentas atstovauja vienai iš dviejų didžiųjų partijų arba turi vienos iš jų palaikymą, jei į šį postą išrenkamas nepriklausomas kandidatas.

Tačiau pastaruoju metu pastebima vis daugiau ženklų, kad koalicija ima aižėti. Ji jaučia didžiulį spaudimą dėl migrantų krizės ir augančio nedarbo – veiksnių, kurie smarkiai prisidėjo prie kraštutinių dešiniųjų FPÖ populiarumo augimo.

Bausmė partijoms

FPÖ, prie kurios vairo dabar stovi Heinzas-Christianas Strache, visuomenės nuomonės apklausose nuolat sulaukia didesnio nei 30 proc. palaikymo ir gali tikėtis užimti pirmą vietą 2018 metais vyksiančiuose visuotiniuose rinkimuose.

„Anksčiau pagrindinis dalykas prezidento rinkimuose buvo personalijos, tačiau šįmet turės reikšmės ir politiniai dalykai. R. Hundstorferis ir A.Kohlis sumokės už savo partijų klaidas“, – sakė Karin Cvrtila iš viešosios nuomonės tyrimų instituto OGM.

Ji pridūrė, kad dabartinėje vyriausybėje gali lėkti galvos, jei nė vienam iš valdančiųjų partijų kandidatų nepavyks prasimušti į antrąjį rinkimų turą.

Nors kol kas neaišku, kas iškovos pergalę, trys varžybų favoritai jau paskelbė, jog norėtų „aktyvesnio vaidmens“ vyriausybėje nei turi kadenciją baigiantis socialdemokratas Heinzas Fischeris.

Prezidentas iš tikrųjų yra galingas žmogus: be to, kad yra armijos vadas, jis gali paleisti vyriausybę ir atmesti kanclerio kandidatūrą.

„Šis vaidmuo panašus į miegančio milžino, kuris turi daug daugiau valdžios nei žmonės žino, – AFP sakė teisės ekspertas Manfriedas Welanas. – Tvarka keisis, nes žengiame į daugiapartinį kraštovaizdį“.

N. Hoferis, vadinamas „draugišku FPÖ veidu“ ir mėgstantis viešumoje nešiotis savo pistoletą „Glock“, pagrasino atleisti vyriausybę, jei ji nesilaikys griežtesnės pozicijos dėl migrantų.

Nepriklausomas A. van der Bellenas, kurį remia žalieji, sakė, kad atsisakys prisaikdinti H.-Ch.Strache kancleriu, o N. Hoferis už tai pavadino jį „fašistiniu žaliųjų diktatoriumi“.

Tuo tarpu kita nepriklausoma kandidatė I. Griss paskelbė, kad svarstys galimybes iš naujo apibrėžti armijos vaidmenį.

Tačiau ekspertai, tokie kaip P. Hajekas, perspėja, kad nors 6,4 mln. Austrijos rinkėjų ir siekia permainų, jie nenori visiško pasikeitimo.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...