captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV laivyno kontradmirolas: energetika – irgi gynybos veiksnys

Valstybės saugumą šiandien lemia ne vien kietoji galia ar šalies žmonių pilietiškumas, bet ir tai, kas anksčiau nebuvo siejama su karyba, pavyzdžiui, energetika. Gerai parinkti energijos šaltiniai patys gali tapti saugumo garantu, o tam padeda Vilniuje veikiantis NATO energetinio saugumo kompetencijos centras. Jame mąstoma, kaip energetiką paversti Aljanso saugumo pamatu arba užkirsti kelią jos virsmui į ginklą priešininko rankose. Vilniuje apsilankęs aukštas NATO strateginio planavimo pareigūnas, JAV laivyno kontradmirolas Pete‘as Gumataotao sako, kad šiandien mąstyti apie saugumą iš salos pozicijų nebeįmanoma.
public.navy.mil nuotr.
public.navy.mil nuotr.

– Kodėl NATO iš viso reikalingas atskiras energetinio kompetencijos saugumo centras? Kodėl energetika tampa tokiu svarbiu veiksniu gynyboje šiais laikais?

– Po Šaltojo karo pabaigos siekdami ekonominio klestėjimo ir stabilumo, daugelį energetinių resursų pirkome iš užsienio, nes tai buvo protinga – tai buvo pigiau, o resursai dėl išaugusios konkurencijos buvo geresnės kokybės.

Tačiau čia yra ir kita medalio pusė, nes valstybės prarado dalies savo energetinių resursų kontrolę, o nekontroliuojant infrastruktūros, valstybė tampa labiau pažeidžiama. Tad išaugo ir energetinių resursų apsaugos būtinybė. Čia kalbama ne tik apie kurą, bet ir elektros tinklus ir net transportą. Jei Lietuvai tektų nacionalizuoti valstybėje esantį transportą iškilus karinei būtinybei, ar būtų galima pasikliauti visomis kompanijomis, kurios aprūpina jūsų geležinkelius arba laivybą?

Būtent todėl NATO visą dėmesį ėmė kreipti į vadinamąjį „tamprumą“ – galimybę užkirsti kelią priešui jus neutralizuoti dar prieš karinį smūgį. Kibernetinis ar energetinis saugumas ir sukurią tą galimybę.

– Tad kaip tuomet garantuoti energijos saugumą, kaip energija gali paversti mus saugesniais?

– Pripažinimas, kad reikia įvairumo. Kalbant apie energiją, jūs suvokiate, kad jūsų resursai iki šiol per daug priklausė nuo vienos valstybės. Tad stengiatės juos diversifikuoti. Tai geri namų darbai, palyginus su tuo, ką turėjote prieš penkerius metus – esate gerame kelyje.

– Sakote, kad energijos šaltinių kiekio didinimas tuo pačiu yra ir saugumo didinimas?

– Ne tiesiog didinti šaltinių kiekį. Leiskite paklausti, kaip suveikia žmogaus instinktai, kai jam reikia spręsti problemą? Remsitės savo ankstesne patirtimi. Tad galėtume sakyti, kad Šaltojo karo metu mūsų karinė struktūra buvo didžiulė, vadovavimo struktūra buvo žymiai didesnė nei šiandien.

Tačiau šiandien ir grėsmės nebekyla iš vieno didžiulio šaltinio. Rytuose turime nelegalią Krymo aneksiją, pietuose nevalstybiniai dariniai kelia nestabilumą, kurio pasekmė – migracija. Tad grįžti prie Šaltojo karo NATO formos nebegalime.

Šiandien daugumai pavojų nebegalime pritaikyti penktojo straipsnio, nes priešininkai žino, kad jei imtųsi karinio puolimo, tuomet rizikuotų didžiuliais praradimais. Tad priešininkai stengiasi pasiekti savo tikslus nesukeliant didžiulio konflikto. Atsižvelgdami į tai, turime ir reaguoti įvairiose plotmėse, atsižvelgti ne tik į kiekybę, dydį, bet į reagavimą, jo greitį.

Greitojo reagavimo pajėgų sukūrimas, NATO pajėgų integravimo vienetai Rytų Europoje, jūsų didinamos išlaidos gynybai – visa tai yra geri ženklai. To dar neužtenka, bet šiandien nebekalbame apie hibridinį karą vien tam, kad jį identifikuotume. Šiandien darome žingsnius, kad jį sustabdytume bendradarbiaujant visam Aljansui.

– Kaip prie to prisideda energetinio kompetencijos saugumo centras?

– Centre dirba 21 žmogus. Jie sujungia skirtingų NATO šalių gebėjimus bendroms problemoms spręsti. Kai atvykau, trys žmonės čia ruošė kažkokius mokymus. Man paklausus, ką jie daro, paaiškėjo, kad Vilniuje jie mezga ryšius su Jungtinių Amerikos Valstijų laivyno mokykla Monterėjuje, turinčia energetikos departamentą.

Kitą savaitę jie veš tuos studentus į Tbilisį, kur paruošę visą teorinę medžiagą supažindins juos su energetinio pažeidžiamumo pamokomis iš karinio konflikto Ukrainoje. Čia dirbama su aktualiausiomis problemomis, kurias reikia spręsti tuoj pat. Tad toks padeda suprasti, ką reikia daryti prieš imantis veiksmų.

– Ar manote, kad kurie nors energijos šaltiniai padarytų mus saugesniais nei kiti? Ar NATO turi nuomonę renkantis tarp vėjo ir atominės energijos?

– Tai savarankiškas sprendimas, kurį turi padaryti kiekviena valstybė savo viduje. Investuodami pinigus protingai pasielgsime, jei nesukišime jų į vienos rūšies investicijas. Taip ir diversifikuodami savo energijos išteklius nesudėsite kiaušinių į vieną krepšį. Kad ir kokia bebūtų dar viena nauja alternatyva – saulė, vėjas, iškasenos, branduolinė energija – visada turite turėti daugiau nei vieną pasirinkimą. 

– Praeitame savo atsakyme paminėjote Monterėjaus laivyno mokyklą. Joje prieš keliasdešimt metų dėstė lietuvis Kazys Pakštas, kuris ten atsidūrė po Lietuvos okupacijos, kurią buvo išprognozavęs. Jis taip pat turėjo mintį išgelbėti Lietuvą nuo pastovios grėsmės tiesiog ją iškeliant iš dabartinės teritorijos.

Jūs esate iš Guamo – tolimos Lietuvai salos Ramiajame vandenyne. Daugelis lietuvių, nuolatos girdėdami apie grėsmes Europoje, šiandien galbūt slapčia visai norėtų atsidurti tolimoje saloje, izoliuotis nuo visko ir pasijausti žymiai saugesniais. Ką jiems pasakytumėte jūs, žmogus iš tokios salos?

– Galbūt tai ir buvo galima padaryti Kolumbo laikais, bet šiandien mes taip susiję vieni su kitais, kad net ir vandenų supamame Guame viskas taip susiję su aplinkiniu pasauliu. Lietuviams turėtų pakakti to, kur jie yra, ir prieš mąstant, ar vertėtų atsidurti kur nors kitur, pagalvoti iš kur jie ateina, kiek nuveikė, kad atsirastų ten, kur yra.

Buvau Valdovų rūmuose. Man patinka, kad juos atstatėte. Ir turėtumėte atstatyti dar daugiau. Aljanse mus visus vienija laisvės jausmas ir galimybė ta laisve pasinaudoti, neieškoti pasiteisinimų to nedaryti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close