captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kinijoje bruzda net komunistai: ar kontrolė slysta iš Xi Jinpingo rankų?

Vieša kritika vienos partijos valdžiai Kinijoje – retas reiškinys. Tačiau pastaruoju metu – vis dažnesnis. Jau kelios savaitės šalies lyderio Xi Jinpingo adresu skrieja tiek priekaištų, kad „The Washington Post“ jau klausia, ar prieš jį nepradėta įnirtinga raganų medžioklė.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Xi Jinpingą, kuris kelerius metus kantriai brandino savo kultą, žnaibo ir įtakingiausi Kinijos verslininkai, ir paprastai klusni žiniasklaida, ir pačios Komunistų partijos atstovai.

Tokios tendencijos priežastis yra augantis nepasitenkinimas Xi Jinpingo pastangomis centralizuoti valdžią ir sutriuškinti ir taip trapią nuomonių įvairovę – net pačios partijos viduje.

Žinoma, niekas nesitiki, kad Kinijos vadovas bus nuverstas ar privalės pakeisti kursą.

Xi Jinpingas greičiau bus taip užsiėmęs vidaus politika, kad nusisuks nuo skausmingų, bet lėtėjančiai šalies ekonomikai reikalingų reformų. Be to, siekdamas populiarumo, jis gali pasukti Kiniją dar didesnio nacionalizmo kryptimi.

Laiškas – apie tūkstantį palaižūnų

Anksčiau kovą kritika Xi Jinpingui nuskambėjo anoniminiame laiške, pasirašytame „ištikimų Komunistų partijos narių“. Pastarieji paragino Kinijos lyderį, esą „susigrobusį pernelyg didelę valdžią ir sukėlusį politinių, ekonominių, ideologinių bei kultūrinių krizių“, atsistatydinti.

Toks tiesmukas priekaištas komunistinėje Kinijoje paprastai netoleruojamas. Bet panašios sprogstamosios galios turėjo ir antrasis tekstas – nemaža dalimi todėl, kad buvo paskelbtas Drausmės inspekcijos centrinės komisijos tinklalapyje.

Inspekcija, oficialiai kovojanti su korupcija, yra vienas svarbiausių Xi Jinpingo, siekiančio reformuoti Komunistų partiją, eliminuoti varžovus ir nuslopinti vidinį pasipriešinimą, įrankių. O jai vadovauja Wangas Qishanas, laikomas dešiniąja XI Jinpingo ranka.

Rašinyje, pavadintame „Tūkstantis palaižūnų negali prilygti vienam sąžiningam patarėjui“, prisimenama imperinės Kinijos istorija, Konfucijaus mokymai ir atkreipiamas dėmesys į šalies komunistų neva gerbiamą tradiciją atvirai diskutuoti apie problemas.

„Gebėjimas laisvai skelbti nuomones ir atsižvelgti į pasiūlymus dažnai nulemdavo imperijos pakilimą ar griūtį, – rašoma publikacijoje. – Neturėtume bijoti ne taip kalbančių žmonių. Turėtume bijoti iš viso nekalbančių žmonių.“

Kinai ne tyli, o protestuoja

Xi Jinpingas Kinijos lyderiu – jei tiksliau, Komunistų partijos generaliniu sekretoriumi – buvo paskirtas 2013 metais ir iškart kibo kovoti su korupcija Komunistų partijos viduje ir su žodžio laisve visuomenėje. Pilietinio aktyvizmo daigai buvo sutrypti.

Per kelis pastaruosius mėnesius varžtus jis suveržė dar stipriau – Komunistų partijos nariams buvo uždrausta „netinkamai diskutuoti“ apie valdžios veiksmus, o iš valstybinės žiniasklaidos pareikalauta dar griežčiau nei iki šiol laikytis iš viršaus nustatytos linijos.

Tačiau žmonės neužsičiaupia – jie sukaupę drąsą ima bruzdėti.

Jie netylėjo, kai valdžia vasario pabaigoje įsakė uždaryti nekilnojamojo turto magnato Reno Zhiqiango paskyras socialiniuose tinkluose. Nemalonę turtuolis užsitraukė drįsęs sukritikuoti Xi Jinpingo represijas prieš žiniasklaidą.

Aišku, R. Zhiqiangas sulaukė uolios Komunistų partijos kritikos. Bet ir buvo užtartas.

Profesorius Centrinėje partinėje mokykloje įspėjo, kad komunistams pavojinga gniaužti skirtingas nuomones. Įtakingas verslo žurnalas „Caixin“ surengė virtualų protestą dėl žodžio laisvės ribojimų, o vienas valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ darbuotojas viešai palygino Xi Jinpingo veiksmus su Mao Zedongo vykdyta kultūrine revoliucija.

Galiausiai kovo 28-ąją protestuodamas iš posto pasitraukė dienraščio „Southern Metropolis Daily“ redaktorius Yu Shaolei.

Kritika – ir užsienio, ir ekonominei politikai

Kad bruzdama partijos viduje, pernelyg nenuostabu. Xi Jinpingo užkurta kampanija prieš korupciją iš dalies ir buvo skirta žemesnio lygio kadrų demaskavimui. Pastarieji ilgus metus nebaudžiami mėgavosi dosniais kyšiais.

Labiau stebina prabilę elito atstovai, kurie, regis, pasiryžo rizikuoti savo karjera, galbūt net laisve. Tai liudija, kad triukšmas kitoks.

Kinijos komunistų partija nuolat giriasi sugebėjimu bendru sutarimu priimti svarbiausius sprendimus. Bet Xi Jinpingui skiriama kritika gali reikšti, kad partijos nariai nebėra patenkinti centralizuota, suasmeninta jo valdžia.

au minėtame anoniminiame „ištikimų komunistų“ laiške kritikuojama agresyvesnė Kinijos užsienio politika. Ji išgąsdino kaimynines valstybes, puolusias į JAV glėbį, atšiauriau į Pekiną žvelgiama ir Honkonge bei Taivane.

Dar daugiau priekaištų – dėl esą nevykusio tvarkymosi su ekonomika. Pernai, griuvus Kinijos akcijų biržai, valstybės valdomose kompanijose pranešta apie daugybę atleidimų.

Laiške net kalbama apie „ekonomikos pristūmimą prie bedugnės krašto“, o jis užbaigiamas pastebėjimu, kad dėl kovos su korupcija kampanijos pareigūnai net bijo dirbti.

Priekaištai – iš gero norinčių rėmėjų?

Dėl tokio laiško publikavimo buvo suimta per 20 žmonių. Kaip nurodo BBC, tarp sulaikytųjų – tinklalapio, kuriame buvo paskelbtas kreipimasis, įkūrėjai ir informacinių technologijų bendrovės darbuotojai.

Be to, apie apklausai išsivežtus artimuosius papasakojo du Niujorke ir Vokietijoje gyvenantys kinai disidentai.

Svarbiausias klausimas – ką visas šis sujudimas reiškia? Juk Xi Jinpingas per trejus metus sėkmingai sustiprino savo valdžią – beveik neabejojama, kad 2017-aisiais jis pradės naują penkerių metų kadenciją.

Tačiau Kinijos stebėtojai tuomet atidžiai iš naujo vertins Politbiuro nuolatinio komiteto – oficialiai svarbiausio šalies valdžios organo – sudėtį. Gali būti, kad komitete bus gerokai mažiau Xi Jinpingo varžovų.

Pekine vis pasigirsta kalbų apie „rūmų perversmą“. Tačiau ekspertai tvirtina, kad didžiausius vidinius iššūkius Xi Jinpingas jau numalšino. 2013 metais už grotų sėdo Čongčingo komunistų lyderis Bo Xilai, o pernai – buvęs saugumo vadovas Zhou Yongkangas.

Tad vakariečiai kalba ne apie tikrą, o apie vadinamąją „ištikimą opoziciją“ Xi Jinpingui. Kolumbijos universiteto Niujorke profesorius Andrew Nathanas mano, kad susirūpinimą lyderio veiksmais skelbia ištikimiausi jo rėmėjai.

„Aš nesitikiu, kad Xi Jinpingas nusileis ir jiems. Per Kinijos istoriją dažnai net gero norintis protestuotojas prarasdavo galvą. Tiesa, kai jo perspėjimai išsipildydavo, galvą prarasdavo ir patarimų neklausęs lyderis“, – svarstė A. Nathanas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...