captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politikai ieško kaltų dėl Briuselio įvykių

Gedulas dėl kruvinų teroro išpuolių Briuselyje nesustabdė Europos ir kitų šalių politikų bei saugumo specialistų komentarų dėl to, kas gi vis dėl to kalčiausias dėl tokios tragedijos. Nemažai kritikos sulaukė ir Belgijos valdžia bei įvairios Europos Sąjungos institucijos.
Sipa USA/Scanpix nuotr.
Sipa USA/Scanpix nuotr.

Ir Belgijos karališkoji šeima, ir eiliniai šalies gyventojai sulaukė didelio palaikymo ir Europoje, ir visame pasaulyje. Tačiau saugumo ekspertai iškart priminė, kad būtent Belgijoje yra turbūt daugiausiai atskirų policijos ir saugumo organų ir efektyvus jų tarpusavio bendradarbiavimas kelia daug klausimų.

Turkija pareiškė, kad vienas iš Briuselio oro uosto sprogdintojų 2015 metais buvo sulaikytas prie Sirijos sienos ir deportuotas į Europą kaip įtariamas teroristas, bet belgai jį paleido. Belgijos politikai dabar pripažįsta, kad skurdžiuose musulmoniškuose kvartaluose, kur klesti narkotikų verslas, Sirijoje iškilę islamo radikalai rado gerą terpę verbuoti vietos jaunimą, bet problemų tikrai yra ne vien Belgijoje.

„Teroristai nusitaikė į Europos vertybes, europinį gyvenimo būdą, Europos demokratiją ir toleranciją. Bet norėčiau pasinaudoti proga priminti ir Jeanui-Claude‘ui Junckeriui, ir Europos Komisijos nariams, kad mes tebelaukiame, kada bus įgyvendinti keli svarbūs dalykai, dėl kurių visi susitarėme. Europos parlamentas, pavyzdžiui, turėtų pagaliau priimti įstatymą dėl keleivių vardų registravimo“, – teigia Prancūzijos premjeras Manuelis Vallsas.

Pirmieji pranešimai apie Briuselio teroristus rodo, kad jie greičiausiai buvo tiesiogiai susiję su Paryžiaus sprogdintojais. Taip sėkminga prancūzų ir belgų saugumo operacija, siekiant Belgijoje sugaudyti visus Paryžiaus išpuolio dalyvius, galėjo išprovokuoti išpuolį Briuselyje.

Tai dar kartą parodė, kaip skubiai Europos Sąjungai reikia bendrų duomenų bazių ir kitų instrumentų, kurie padėtų išaiškinti tokius teroristus. Bet Europos politikai priversti konstatuoti, kad visa tai vyksta per lėtai.  

„Tai dėl europinių įstatymų. Mes turime daug problemų dėl asmens duomenų apsaugos. Greičiausiai ir dabar jų tebėra nemažai. Pavyzdžiui, Vokietijoje, tik didžioji migracijos krizė privertė mus pagaliau sukurti duomenų bazę, kuris apjungė visus pabėgėlių duomenis. Duomenų apsauga – puiku, bet krizių metu ir po jų. Mes ir esame krizėje – svarbiausia yra saugumas“, – sako Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas De Maizere‘as.

Būtent argumentas, kad nėra patikimos migrantų duomenų bazės, paskatino naująją Lenkijos valdžią pareikšti, kad kol šios problemos nebus išspręstos, Lenkija išvis neįsileis pabėgėlių, nors ankstesnė vyriausybė sutiko priimtų jų 7 tūkstančius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...