captcha

Jūsų klausimas priimtas

Analitikai: išpuoliai Belgijoje sudrebins ES pamatus ir pagilins krizę

Kovo 22 d. teroristinių išpuolių Belgijoje pasekmės bus naujos diskusijos dėl Europos Sąjungos (ES) vidinių sienų kontrolės ir tolimesnis nacionalistinių partijų kilimas visoje Europoje. Trumpalaikes neigiamas pasekmes patirs ir žemyno ekonomika, teigia analitikai iš JAV žvalgybos centro „Stratfor“.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Pasak analitikų, teroristų išpuoliai įvyko labai nepalankiu momentu, kuomet ES vis dar bando atsigauti nuo teroristų išpuolių Paryžiuje lapkritį ir stengiasi išspręsti migrantų krizę. Be to, jie įvyko nacionalistinėms jėgoms visoje Europoje stiprėjant ir metant iššūkį pagrindiniams ES principams, tokiems kaip laisvas darbo jėgos judėjimas ir pasienio patikros tarp kai kurių ES valstybių nebuvimas.

Baimės ir nepasitikėjimo atmosfera, tvyranti Europoje po išpuolių, tik pagilins socialines, politines ir ekonomines problemas. Pirmoji Briuselio išpuolių pasekmė bus naujas diskusijų dėl ES vidinių sienų kontrolės etapas. Ypač ši diskusija bus aktuali valstybėms, esančioms Šengeno zonoje.

Šengeno susitarimas kritikos susilaukti pradėjo 2015 m. Ypač kontroversiškai jis imtas vertinti po Paryžiaus teroro aktų, kurių vykdytojai tarp Prancūzijos ir Belgijos judėjo laisvai, neatpažinti. Dėl to Prancūzija ir kai kurios kitos šalys atkūrė savo sienų kontrolę.

Europos Komisija yra sakiusi, kad norėtų, jog visi apribojimai laisvam judėjimui ES viduje būtų panaikinti iki 2016 m. pabaigos. Tačiau teroro išpuoliai Belgijoje – ir baimė, kad jie gali pasikartoti – lemia, kad šį tikslą įgyvendinti bus sudėtinga.

Tikėtina, kad kai kurios Vakarų Europos valstybės ims įgyvendinti naujas saugumo priemones, pavyzdžiui, griežčiau kontroliuos asmenis, kurie lankosi Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, taip pat plačiau dalinsis žvalgybos duomenimis su kaimyninėmis valstybėmis.

ES narės taip pat toliau diskutuos, kaip geriausia kovoti su terorizmu tokiose valstybėse kaip Libija ar Sirija. Europoje atsiras didesnis palaikymas prieš „Islamo valstybę“ kovojančiai koalicijai, gali būti, kad Irako kariuomenė ir kurdų sukilėliai sulauks daugiau paramos, padidės oro antskrydžių, nukreiptų prieš teroristus, skaičius.

Neseniai sudarytas susitarimas tarp Turkijos ir ES, kuriuo siekiama riboti prieglobsčio ieškotojų srautą į Europą, taip pat gali žlugti. Nors augantis terorizmo grėsmės suvokimas, viena vertus, gali paskatinti gilesnį bendradarbiavimą su Turkija saugant išorines ES sienas, lygiai taip pat Briuselio išpuoliai gali vėl įžiebti antimusulmoniškas nuotaikas Europoje.

Dėl to ES šalių vyriausybės gali patirti vis didėjantį spaudimą nesuteikti Turkijos piliečiams teisės keliauti į Europą be vizų, o tai yra vienas pagrindinių Ankaros reikalavimų, derantis dėl bendradarbiavimo su pabėgėliais susijusiais klausimais.

Antimusulmoniškos nuotaikos taip pat gali sustiprinti paramą nacionalistinėms partijoms visame žemyne. Prancūzijoje Nacionalinis frontas jau susilaukė nemenkos sėkmės rinkimuose. Vokietijoje prieš imigraciją nusistačiusi partija „Alternatyva Vokietijai“ taip pat neseniai puikiai pasirodė savivaldybių rinkimuose ir dabar yra trečia pagal populiarumą šalies partija.

Ir Prancūzijoje, ir Vokietijoje parlamento rinkimai vyks 2017 m. Vienos aktualiausių problemų rinkimų laikotarpiu bus būtent imigracijos krizė ir teroristiniai išpuoliai. Abiem šiais klausimais nacionalistinės partijos spaus tradicines partijas. Tai greičiausiai lems, kad tradicinės partijos kai kuriais klausimais perims nacionalistinių partijų pažiūras.

To paties galima tikėtis ir Nyderlanduose ar Švedijoje: abiejose šiose šalyse nacionalistinės partijos yra stiprios. Jungtinėje Karalystėje partijos, pasisakančios už valstybės išstojimą iš ES, taip pat gali pasitelkti teroristų išpuolius kaip argumentą, kodėl vertėtų izoliuotis nuo Europos.

Galų gale, išpuoliai Briuselyje pažeis Europos ekonomiką, nors poveikis greičiausiai bus trumpalaikis. Artimiausiomis dienomis dalis žmonių Belgijoje ir kitose Vakarų Europos valstybėse gali nutarti vengti kelionių ar tankiai apgyvendintų vietų, tokių kaip kavinės ar prekybos centrai. Tai laikinai sumažins vidaus vartojimą ir padarys žalą turizmo sektoriui.

Daugeliui europiečių terorizmo grėsmė jau yra jų kasdienybės dalis. Ilgalaikės teroro aktų Briuselyje pasekmės bus susijusios ne tik su politika ir ekonomika – jos sudrebins netgi pamatus, ant kurių stovi Europos Sąjunga, teigia „Stratfor“ analitikai.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...