captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Germanwings“ lainerio katastrofą sukėlusio piloto palaikuose rasta antidepresantų pėdsakų

Prancūzijos aviacijos katastrofų tyrimų agentūra BEA sekmadienį paskelbtoje galutinėje ataskaitoje dėl Vokietijos oro bendrovės „Germanwings“ lėktuvo katastrofos nurodė, kad to lainerio antrasis pilotas Andreas Lubitzas vartojo antidepresantus, kai nukreipė 150 žmonių skraidinusį orlaivį rėžtis į Alpių kalnų šlaitus.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

BEA ataskaitoje sakoma, kad A. Lubitzo organizme buvo rasta vaistų nuo depresijos citalopramo ir mirtazapino, taip pat migdomojo preparato zopiklono pėdsakų.

JAV Nacionalinės medicinos bibliotekos pateikiamame citalopramo apraše sakoma, kad tas preparatas gali padidinti vaikų ir jaunų suaugusiųjų polinkį į savižudybę, „ypač vartojimo pradžioje arba bet kuriuo metu, kai dozė yra didinama arba mažinama“.

A. Lubitzas lėktuvą sudaužė būdamas 27 metų.

BEA vadovas Remi Jouty pripažino, kad lakūnai turi galimybę vartoti vaistus nuo depresijos ir nepranešti apie tai savo darbdaviams.

Prancūzijos civilinės aviacijos tyrėjai nurodė, kad vienas iš veiksnių, nulėmusių „Germanwings“ lėktuvo katastrofą, galėjo būti "aiškių nuostatų nebuvimas Vokietijos taisyklėse, kada grėsmė visuomenės saugumui tampa svarbesnė" negu pacientų privatumas.

Per sekmadienį surengtą spaudos konferenciją BEA tyrimo vadovas Arnaud Desjardinas sakė, kad Vokietijoje pacientų privatumo apsaugos taisyklės yra itin griežtos. Pasak jo, gydytojai baiminasi prarasti darbą, jeigu paaiškėtų, kad jie be reikalo pateikė tokią informaciją pareigūnams.

„Štai kodėl manau, kad reikalingos aiškesnės taisyklės, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas“, – pridūrė A. Desjardinas.

BEA taip pat rekomendavo priemonių, turinčių užtikrinti, kad pilotai nebejaustų baimės prarasti darbą, jeigu išaiškėtų jų psichikos sutrikimai. Agentūra pažymėjo, kad „pilotų vengimo pranešti apie savo problemas ir siekti medicinos pagalbos ... (klausimą) reikia spręsti“.

Vis dėlto A. Desjardinas sakė, kad tyrėjai padarė išvadą, jog sistemingi ir nuodugnūs psichologiniai testai, kurie būtų kasmet atliekami visiems pilotams, nebūtų „nei veiksmingi, nei naudingi“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...