captcha

Jūsų klausimas priimtas

Atsakė tiems, kurie žavisi A. Lukašenka ir jo tvirta ranka

Besižavintys Aliaksandru Lukašenka ir jo tvirta ranka valdoma Baltarusija neretai mėgsta pabrėžti, kad ši Lietuvos kaimynė esą yra puikus pavyzdys: šalyje tvarka, nieko netrūksta, valdžia ori, niekam nesilanksto, nesivelia, kur nereikia, išlaiko pusiausvyrą tarp Rytų ir Vakarų. Tačiau tokį mitą griauna patys baltarusiai.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Žiūrint Baltarusijos režimo kontroliuojamus televizijos kanalus, gali susidaryti įspūdis, kad šalyje kone teka pieno upės, nėra jokios krizės, ekonominė padėtis yra stabili.

Baltarusiją esą aplenkia visos kitos negandos – Europą kamuojanti pabėgėlių krizė bei Rusiją dėl sankcijų ir žemų naftos kainų smaugianti ekonominė krizė. Minskas neva vykdo nepriklausomą užsienio politiką, niekam nekelia grėsmės, o ir Europos Sąjungos sprendimas įšaldyti dalį sankcijų, taikytų po 2010-ųjų rinkimų, esą įrodo Briuselio klaidą prieš Baltarusiją.

„Iš tikrųjų, man atrodo, kad Baltarusijos valdantysis elitas džiaugiasi ne tiek sankcijų panaikinimu, kiek įsivaizdavimu, jog Europa įrodė esanti bejėgė“, – teigė Varšuvoje įsikūrusio Politikos tyrimų ir prognozių centro vadovas Pavelas Usovas.

Prieš Vilniuje Gynybos paramos fondo ir Pulkininkų asociacijos organizuojamą konferenciją „Hibridinės grėsmės Baltijos jūros regione: visuomenės atsparumo didinimas“ išskirtinį interviu DELFI davęs analitikas pabrėžė, kad Minsko kuriamas įvaizdis yra apgaulingas.

Pasak P. Usovo, Baltarusija Lietuvai ir kitoms šalims gali būti gerokai pavojingesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. O po oria „nepriklausomos šalies“ laikysena A. Lukašenka slepia savo silpnybes – kasdien augančią priklausomybę nuo agresyvią politiką vykdančio Kremliaus.

Pirmasis mitas – Baltarusijos neutralumas

–  Lietuvoje ir ne tik daug kalbama, kad Rusija yra tiesioginė karinė grėsmė Baltijos šalims, kurios po Kremliaus karinių kampanijų Ukrainoje bei Sirijoje gali tapti kitu taikiniu. O ar į tokį konfliktą gali įsivelti Baltarusija?

– Jei Rusija visai išjungtų stabdžius ir ryžtųsi agresijos prieš Baltijos šalis – NATO nares, reikia nepamiršti, kad Baltarusija priklauso Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO) ir pagal sutartį užpultąją šalį – o Rusija, neabejoju, naudotų hibridines priemones, provokacijas, kurstant etnines mažumas ir taip sudarant įspūdį, kad būtent Rusija yra užpultoji šalis, Baltarusija turėtų „ginti“ karinėmis priemonės.

Baltarusija, nepaisant įrašo konstitucijoje, nėra neutrali šalis. Jei Rusija imsis agresyvių veiksmų prieš Lietuvą, Latviją ar Estiją, tai Baltarusija, kurioje jau dislokuoti rusų kariniai daliniai, neišvengiamai taps konflikto nare.

– Kokia šiuo metu yra padėtis Baltarusijos karinėse pajėgose? Ar maždaug 48 tūkst. karių, šimtus tankų ir šarvuočių turinčią 9,6 mln. gyventojų šalį galima laikyti pajėgia?

– Klausimas susijęs su tuo, prieš ką galėtų atsilaikyti Baltarusija. Prieš NATO? Šiuo požiūriu ji nepajėgi – nei kiekybine, nei kokybine prasme, nes neatitinka šiuolaikinių standartų. Tiesiog primena tradicinę sovietinę armiją.

Galima prisiminti 2011 m. incidentą, kai iš Lietuvos įskrido dvivietis lėktuvas ir Baltarusijos priešlėktuvinės gynybos radarai jo neužfiksavo. Kilo skandalas, juk vadovybė visada pabrėždavo, kad palaikomas labai aukštas parengties lygis, kariuomenė gali duoti atkirtį bet kokiam priešininkui. Greičiausiai tokie pareiškimai tebuvo propagandiniai, neatitinkantys tikrovės.

Kita vertus, galima kalbėti apie priklausomybę nuo Rusijos. Juk Baltarusijos turima technika iš esmės yra sena – ar kalbėtume apie tankus ar apie oro pajėgas. Jau nesyk dužo seni lėktuvai, žuvo pilotai. Tai, beje, yra viena priežasčių, kodėl Rusija nusprendė Baltarusijoje dislokuoti iš pradžių vieną grandį, o vėliau ir daugiau lėktuvų, bent taip kompensuojant trūkumus.

– Bet kodėl Rusijai reikia tos bazės Baltarusijoje? Juk Rusija turi pakankamai bazių ir ginkluotės sistemų Kaliningrado srityje, pasienyje su Latvija ir Estija.

– Kaip jau minėjau, Rusijai svarbus bendros gynybos sistemos užtikrinimas. Rusams reikia Baltarusijos teritorijoje esančių karinių objektų kaip strateginių bombonešių bazių. Taip pat dėl ideologinio, propagandinio efekto. Ir, žinoma, naudojant tas bazes, kaip psichologinio spaudimo priemones ES, sudarant baimę, kad Rusija gali pradėti plataus masto puolimą.

Turint omeny, kad Europa yra baili ir vengia imtis atsakomųjų priemonių, tai efektyvu. Pavyzdžiui nemanau, kad Vokietija, Prancūzija ar Italija imtųsi veiksmų ginti Baltijos šalis ir vienintelė jūsų viltis – JAV.

Taip pat reikia nepamiršti, kad Baltarusijoje jau yra du Rusijos kariniai objektai – Vileikoje esantis 43-asis Rusijos karinio laivyno ryšių mazgas, ultrailgųjų bangų diapazonu užtikrinantis ryšį su Rusijos atominiais povandeniniais laivais ir oro pajėgų bazė Baranovičiuose, kur yra keliolika naikintuvų.

Šiemet greičiausiai bus įkurta nauja bazė Bobruiske, kur, manau, bus dislokuoti strateginiai bombonešiai – toks sprendimas Maskvoje jau priimtas. Klausimas tik, kada A. Lukašenka susitaikys su faktu. Pagal 2013 metais pasirašytą susitarimą Baltarusijos rusų bazės turi būti įkurtos būtent 2016 metais – viskas vyksta pagal Maskvos planą.

Gynybos biudžetas – mažesnis nei Lietuvos?

– O kokia šiuo metu yra baltarusių reakcija? Spalį buvo protestai, be to būta ženklų, kad nepatenkinti ir baltarusių kariškiai.

– Visuomenės reakcijos kaip ir nėra, nes tai nėra viešo svarstymo klausimas, nėra net jokių viešai prieinamų dokumentų apibrėžiančių bazių statusą, nors tai greičiausiai bus suverenūs Rusijos objektai kitos šalies teritorijoje.

Tie minėti protestai tiesiog simbolinės akcijos prieš kitos šalies karinių pajėgumų dislokavimo. Baltarusių galvos smarkiai praplautos rusų propagandos, o ideologinis fonas labai aiškus ir atitinka rusiškojo pasaulio suvokimą – Vakarai yra priešas, Ukrainoje į valdžią atėjo fašistai ir pan.

O kalbant apie kariškius, tai jie supranta, kad su Rusijos atėjimu ir pavaldumu jų karinei vadovybei, turėtų pagerėti Baltarusijos karinių pajėgų finansinė padėtis.

Reikia nepamiršti, kad augant infliacijai ir krentant rublio kursui, Baltarusijos gynybos biudžetas – vos 300 mln. eurų (oficialiai Baltarusijos gynybos biudžetas 2016 metais turėtų siekti 540 mln. eurų atitinkančią sumą, tačiau ne visa dalis šių pinigų teks tiesiogiai karinėms reikmėms. Lietuva Krašto apsaugai šiemet skirs 574 mln. eurų. – red.). Tai išties menki pinigai, norint išlaikyti 48 tūkst. žmonių armiją, todėl priklausomybė nuo Rusijos tiks augs.

– O kaip prastėjanti Rusijos ekonominė padėtis gali paveikti Maskvos planus dėl bazių Baltarusijoje?

– Matote, visos tos bazės ir panašūs objektai kuriami ten, kur jau yra reikiama infrastruktūra, už kurią Rusija nieko nemokės. Pavyzdžiui kariniai objektai Vileikoje ir Baranovičiuose Rusijai nieko nekainuoja. Nežinome, ar Baltarusija ką nors gauna už naudojimąsi tomis bazėmis, tačiau tai nebūtų didelė suma. Galiausiai ir Baranovičiuose, ir Bobruiske sovietiniais laikais buvo karinės bazės, tad rusų kariai tiesiog grįžta į tas pačias vietas.

Žinoma, galima pripažinti, kad prastėjanti Rusijos ekonominė padėtis spaudimą Baltarusijai verčia ne tokiu efektyviu. Antra vertus, Rusija pati tampa agresyvesnė ir nekantresnė. Bet kokie A. Lukašenkos atsikalbinėjimai ir susitarimų nevykdymas gali baigtis liūdnai – Rusija gali imtis ekonominių priemonių, pavyzdžiui draudimų įvežti baltarusiškas prekes.

Visiška priklausomybė nuo Rusijos

– Kokią manevro laisvę turi A. Lukašenka, ES įšaldžius kai kurias sankcijas Baltarusijai?

– Nemanau, kad A. Lukašenka kada nors iš viso turėjo manevro laisvę. Jis visada politiškai ir ekonomiškai priklausė nuo Rusijos, net kai bandė siųsti signalus Vakarams – jokių geopolitinių ir strateginių postūmių neįvyko.

Taip, politinių dividendų ar kreditų A. Lukašenka gavo, bet šalis nepersiorientavo į Vakarus. Pavyzdžiui 2010 metais, dar iki rinkimų ir iki protestų, Maskva spaudė A. Lukašenką – išleido jį kompromituojančius filmus, bet jis pasirašė sutartis dėl vieningos muitų erdvės su Rusija bei deklaraciją dėl Eurazijos sąjungos, taip parodydamas, kur orientuojasi Baltarusija.

Tuo pat metu – 2008-2010 m vyko bendri Rusijos ir Baltarusijos kariniai mokymai, pavyzdžiui „Zapad 2009“, kur aiškiai parodyta, kad Vakarai yra priešas.

Tad jis neturi jokios manevro laisvės, tai tėra iliuzija. A. Lukašenka yra priklausomas nuo Rusijos ir Baltarusija negali vykdyti nepriklausomos užsienio politikos. Paprastas pavyzdys – tarp Rusijos ir Baltarusijos nėra realios sienos.

– Tai ką tuomet reiškia toks ES sprendimas? Juk galėjo ramiai pratęsti sankcijas šaliai, kuri dabar tikrai nėra svarbiausia ES darbotvarkėje.

– Išties, teisinga pažymėti tai, kad Baltarusijos klausimas tikrai nėra svarbiausias Europoje, turint omeny pabėgėlių bei migrantų krizę, karus Sirijoje, Ukrainoje, galiausiai agresyvius Rusijos veiksmus.

Baltarusijos valdžia pragmatikams Europoje atrodo stabilus, pragmatiškas režimas su žmogišku veidu. Visos viltys, kad sankcijų atšaukimas atitolins Baltarusiją nuo Rusijos tėra iliuzija, saviapgaulė, kuria norima tikėti. Nieko toks galvojimas nepakeis.

Nėra jokios galimybės, kad Baltarusija taps kokia nors buferine šalimi ar tiltu tarp Rytų ir Vakarų. Juk A. Lukašenka neparodė nė vieno realaus bandymo ištrūkti iš kokios nors sutarties su Rusija. Nei vieno bandymo!

Todėl europiečiams galima tik pakartoti – Baltarusija nėra neutrali. Tai su Rusija keliomis sutartimis susieta šalis. A. Lukašenka yra antieuropietiškas politikas, visa jo valdžia, mentalitetas tai rodo.

Galiausiai A. Lukašenkai Ukrainos pavyzdys parodė, kad niekas jo nuo Maskvos negins – 1994 metų Budapešto memorandumas, turėjęs teikti garantijas tiek Baltarusijai, tiek Ukrainai, pasirodė esąs tuščias, bevertis popierėlis.

– Rusija nuolat kartoja, kad NATO plėtra, o ypač pajėgumų stiprinimas pasienyje jai kelia grėsmę ir imasi atsakomųjų priemonių. O kaip tokie NATO veiksmai atrodo Baltarusijai?

– Na, ta nedidelė demokratinė baltarusių visuomenė, kiek jos beliko, jokios grėsmės neįžvelgia. Bet A. Lukašenka NATO kontingentų dislokavimą pasienyje, žinoma, mėgina išnaudoti santykiuose su Rusija – būtent Kremliaus sąskaita stiprinami priešlėktuvinės gynybos pajėgumai.

Savo ruožtu Rusija pati spaus Minską ir norės dislokuoti daugiau pajėgumų Baltarusijoje – ar su tuo A. Lukašenka sutiktų, ar ne.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...