captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV baiminasi dėl Rusijos veiksmų Arktyje

„Kol mes prašome pastatyti vieną ledlaužį, Rusija stato keturiolika“, – teigė Aliaskos senatorė, respublikonė Lisa Murkowski. Susidūrę su Arktyje gausėjančia Rusijos kariuomene, Jungtinių Valstijų lyderiai ragina statyti naują, milijardus dolerių kainuojantį ledlaužį.

Už pažangų laivą per vieną renginį Strateginių ir tarptautinių studijų centre Vašingtone pasisakė L. Murkowski, nepriklausomas Meino senatorius Angusas Kingas ir Pakrantės apsaugos vadovybės admirolas Paulas Zukunfas. P. Zukunftas įspėjo, kad Rusija militarizuoja Arktį ir apkaltino Maskvą „žvanginant ginklais“, kai ji Arkties rajone surengė iš anksto neskelbtas karines pratybas, kuriose dalyvavo tūkstančiai karių, rašo cnn.com.

Admirolas Markas Fergusonas, vadovaujantis JAV karinio jūrų laivyno pajėgoms Europoje, išreiškė panašius būgštavimus dėl agresyvių Rusijos veiksmų Arktyje ir pažymėjo, kad Rusijos povandeniniai laivai veikia aktyviausiai per 20 metų.

Rusijos manevrus Arktyje jis palygino su Kinijos veiksmais Rytų ir Pietų Kinijos jūrose ir sakė, kad „Rusija stebi, ką Kinija daro Rytų Kinijos jūroje palei „devynių brūkšnių liniją“, ir mėgina nustatyti, kaip atrodo žemyninis šelfas, kad galėtų pareikšti pretenzijas ir paskelbti savo suverenumą“.

Vadinama devynių brūkšnių linija reiškia teritorinius vandenis, į kuriuos pretenduoja Kinija. Jie driekiasi šimtus kilometrų į pietus ir rytus nuo salose įsikūrusios Kinijos Hainano provincijos. Su tokiomis Kinijos pretenzijomis griežtai nesutinka daugelis Kinijos kaimynių, įskaitant Filipinus, Taivaną ir Vietnamą. Kad sustiprintų savo pretenzijas į suverenumą šiame rajone, Kinija pradėjo pilti dirbtines salas. Kai kuriose iš jų net pastatyti aerodromai.

2007 metais vienas Rusijos povandeninis laivas Arkties jūros dugne netoli Šiaurės ašigalio įsmeigė vėliavą. Daug kas šį žingsnį palaikė pastangomis įtvirtinti čia savo suverenumą. Minėti senatoriai naujo ledlaužio poreikį taip pat siejo su Rusijos karine ir komercine veikla Arkties regione ir atkreipė dėmesį į skirtumus tarp Rusijos ir Amerikos ledlaužių flotilių.

A. Kingas baiminosi, kad „varžybos su Rusija vėl grįžo į strateginius skaičiavimus“ ir pažymėjo, kad rusai „yra visiškai palaužti, jų ekonomika nėra tokia stipri, kaip mūsų, bet jie nusprendė, kad tai yra strateginis prioritetas“.

JAV prezidentas Barackas Obama po 2015 metų rugsėjį įvykusio vizito Aliaskoje buvo paskelbęs pasiūlymą iki 2020 metų įsigyti didelio galingumo ledlaužį. Toks ledlaužis „užtikrintų, kad Jungtinės Valstijos galėtų visus metus plaukioti Arkties vandenyne“, teigė Baltieji rūmai.

Tuo metu Baltieji rūmai nurodė, kad po Antrojo pasaulinio karo Jungtinės Valstijos savo flotilėje turėjo septynis ledlaužius. Tačiau šis skaičius sumažėjo iki dviejų. Tarp jų yra tik vienas didelio galingumo ledlaužis – pasenęs 399 pėdų ilgio „USCGC Polar Star“, pradėjęs plaukioti 1976 metais. Tuo tarpu Rusija turi 40 ledlaužių, teigė Baltieji rūmai.

L. Murkowski paragino prezidentą labiau pasistengti. „Pranešimas yra geras, bet labiausiai reikia pinigų“, – sakė ji. Per renginį, skirtą nacionalinio saugumo iššūkiams Arktyje, dauguma kalbėjusių specialistų teigė, kad toks ledlaužis kainuotų maždaug 1 mlrd. dolerių.

P. Zukunftas pripažino, kad statant naująjį ledlaužį, būtų atsižvelgta į gynybinius pajėgumus, tačiau jis atmetė atsitiktinio karinio incidento su Rusija tikimybę ir akcentavo JAV ir Rusijos pakrančių apsaugos tarnybų glaudų bendradarbiavimą. „Pakeli ragelį ir kalbiesi su savo kolegomis, – sakė jis. – Dirbdami atšiauriomis sąlygomis mes pamatome, kad turime daugiau bendrumų, negu skirtumų“.


 



 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...