captcha

Jūsų klausimas priimtas

P. Auštrevičius: ES dėl pabėgėlių yra pasimetimas, o konkrečių sprendimų nėra

Praėję metai Europos Sąjungai prieš jos pačios norą ir valią „padovanojo“ daugiau nei milijoną pabėgėlių. Blogiausia, kad Bendrija ne tik nebuvo pasirengusi tokiam antplūdžiui, bet jai iki šiol nepavyko šios krizės suvaldyti. Pabėgėliai ir toliau plūsta į Europą – „Frontex“ duomenys rodo, kad kasdien jų atvyksta po 2 tūkstančius. Trečiadienį Europos Tarybos (ET) vadovas Donaldas Tuskas jau perspėjo Europos Sąjungos šalis, kad po poros mėnesių Šengeno zona subyrės, jei nebus griežtai ir tiksliai įgyvendinami migrantų priėmimo, pasidalijimo ir bendrijos sienų kontrolės susitarimai. Apie visą tai laidoje „Savaitė“ kalbėjo europarlamentaras Petras Auštrevičius.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

– (Nemira Pumprickaitė) Europos Parlamente (EP) vyko diskusijos pabėgėlių klausimu, bet jeigu nesutaria valstybių ir vyriausybių vadovai, tai, matyt, ir europarlamentarai nėra vieningi. Ar vis dėlto yra kažkoks sprendimas, racionalus mąstymas šiuo klausimu?

– (Petras Auštrevičius) Matyt, kad visus jungia tik supratimas apie gresiančią bėdą. Dar man neteko matyti tokios slogios nuotaikos, kokia šiomis savaitėmis tvyro ir Briuselyje, ir Strasbūre – yra pasimetimas, nors, atrodo, yra supratimas, kad taip tęstis toliau negali, bet konkrečių sprendimų ir įsipareigojimų nėra. Todėl D. Tusko pasakymas, kodėl po dviejų mėnesių gali subyrėti Šengenas, labai paprastas – pavasarį paspartės pabėgėlių srautai, o jų augimo potencialas tiek Turkijoje, tiek Šiaurės Afrikoje yra didžiulis. Kalbame apie kitus milijonus, o jeigu mes, Europos Sąjunga, jau su vienu milijonu negalime susitvarkyti, tai galima įsivaizduoti, kas bus toliau. Tai štai kovo mėnesį yra ruošiamas Europos vadovų susitikimas. Pagrindinė tema turėtų būti – Šengenas bei migracija. Bet sprendimai, priimti ES mastu, neįgyvendinami valstybių narių.

– Jūs sakote, kad kovo mėnesį rengiamas valstybių vadovų susitikimas, bet jeigu D.Tuskas sausio mėnesį sako, kad liko du mėnesiai, tai kovo mėnesį susirinkus jau gali būti per vėlu?

– Gali būti taip. Matote, paradoksas yra tas, kad Šengenas – bendras susitarimas: mes turime susitarimą, kuris veikia tas valstybes, kurios dalyvauja Šengene, tačiau užkluptos bėdos valstybės arba atskirų regionų valstybės pradėjo elgtis išimtinai. Ta tendencija, kai valstybės imasi pavienių sprendimų, tik spartėja – tai reiškia, kad bendri susitarimai netenka prasmės. Europos Komisija (EK) yra pradėjusi 14 bylų prieš valstybės, kaip laikomasi susitarimų dėl migracijos, bet nėra jokių pasekmių. Manau, kad matant nemažėjantį srautą – 2–4 tūkstančius per dieną į ES patenkančių pabėgėlių – valstybes nares skatins imtis dar nenumatytų ir sunkiai nuspėjamų sprendimų.

– Jei susitarimas neveikia, visos valstybės žiūri savų interesų, tai visiškai aišku, kad reikia sėsti iš naujo ir tartis. Bet ar įmanomas toks atvejis, kad viskas, kas sutarta, bus pamiršta, ir pradėta siūlyti kažkas kito? Ar yra dar kažkokia idėja, ką dar siūlyti? Ar yra galva, kuri generuoja kažkokią idėją?

– Pabėgėlių pasidalijimas buvo neišvengiamas sprendimas dėl didelio spaudimo ir didelės atvykėlių bangos. Mes kartais Lietuvoje manome, kad mums reikia solidarumo saugumo ir finansinėje srityse – sutarimo ir pritarimo dėl pagalbos mums. Kiti tuo metu mano, kad jiems reikia solidarumo pabėgėlių srityje. Jeigu valstybės narės nesupranta ir nepadeda toms valstybėms spręsti problemų, jos atsisako nagrinėti tuos klausimus, kurie yra svarbūs mums. To mums Lietuvoje nereikėtų pamiršti. Dabar visi nukreipė savo strėles prieš A. Merkel, kuri padarė klaidą, neįvertinusi savo galimybių pasikviesti visus vienu metu. Tai įvyko praėjusių metų rugsėjo mėnesį, bet dabar dėl to politiškai nužudyti A. Merkel būtų didžiulė klaida. Atvirkščiai, mums reikėtų padėti Vokietijai, nes jeigu grius Vokietija, tuomet ji uždarys savo sienas, o  kadangi ji yra ES centre, tai kaip mes važinėsime į Europą? Be išorinių sienų, be bendros žvalgybos agentūros, be bendros prokuratūros ir be, sakykime, ES policijos, įveikti šitą fenomeną, kurio mes dabar visi esame taip priblokšti, neįmanoma.

– Tuomet ar ET vadovas yra arti tiesos kalbėdamas apie du likusius mėnesius, iki kol Šengeno erdvė subyrės?

– Aš esu labai atsargus dėl pabėgėlių srauto, kuris gali prasidėti kovo mėnesį. Ir pagal kai kuriuos duomenis, ten tikrai žmonės laukia, kol jūra nebebus tokia banguota ir daugelis laivelių vėl pradės kursuoti tarp Turkijos ir Graikijos salynų. Jeigu mes tikrai neturėsime bent jau išorinės sienos (kontrolės) ir nebus reikiamo bendradarbiavimo tiek su Graikija, tiek su Italija, matyt, Šengeno nebebus. Šengenas gali pasistūmėti Graikijos šiaurinę sieną link, kas reiškia visišką Graikijos užtvindymą. Aš neįsivaizduoju, kaip ta valstybė gali išgyventi.

– Jeigu neliks Šengeno, kaip tada keliausime – vėl pasus rodydami, ar bus įvesta kontrolė? Kaip tai atsilieps lietuviams?

– Periferijos valstybėms, kokia yra Lietuva, Šengenas iš tikrųjų yra Dievo dovana. Tad mes esame tarp tų, kurie potencialiai gali labai nukentėti. Todėl mes turime daryti viską, kad taip neatsitiktų – turime kalbėtis ne tik čia, bet ir su tomis valstybėmis, kurios dabar yra ypač paveiktos šitų dalykų. Mums reikalingas tam tikras dialogas su Vokietija – jai dabar reikia savotiškai padėti: nemuškime A. Merkel, nedarykime iš jos atpirkimo ožio. Galbūt ji kažko neįvertino, padarė klaidų. Danijai ir Švedijai įvedus pasienio kontrolę, laikas kelionės tarp jų pailgėjo tris kartus. Kiek lietuviams gali pailgėti laikas keliaujant į Europą, jeigu atsiras sienų kontrolė, galima tik spėlioti. Matyt, skaičiuosime kartais.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Pabėgėlių krizė Europoje

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...