captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusija Sirijai turi planą B – gresia tarptautinės tvarkos pokyčiai

Rusijos antskrydžių Sirijoje strategija leidžia daryti išvadą, kad Maskva kurpia planą B, kurio imsis, jeigu bandymas atkurti stiprią Sirijos valstybę žlugtų ir Basharo al Assado režimui tektų trauktis į valdžios pajėgų kontroliuojamas saugias teritorijas prie Viduržemio jūros, skelbia businessinsider.com.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

„Antrasis variantas (Rusijai) – užtikrinus alavitų kantono saugumą, atsitraukti į Sirijos žemes, kurias galima gana lengvai apginti, gauti ten naudos“, – tinklaraštyje „Krizė Sirijoje“ teigia „Carnegie Endowment for International Peace“ Artimųjų Rytų programos akademikas Josephas Bahoutas.

„Galima drąsiai teigti, kad apie tai svarstoma jau dabar, nes dauguma Rusijos vykdomų antskrydžių koncentruojama būtent aplink šią teritoriją“, – sako jis.

Nuo tada, kai, prisidengdama pretekstu padėti Sirijos prezidentui Basharui al Assadui, rugsėjo pabaigoje Sirijoje ėmėsi vykdyti antskrydžius, Maskva tokiais veiksmais bandė įkurti savotišką buferinę zoną tarp sukilėlių kontroliuojamos teritorijos pietinėje Idlibo provincijoje ir tradicinės B. Assado alavitų teritorijos Latakijoje.

Antskrydžiai taip pat buvo nukreipti ir į maištininkų kontroliuojamą teritoriją į šiaurę nuo Chomso, kuri ribojasi su vadinamuoju alavitų kantonu.

„Kliaudamiesi būtent Rusijos antskrydžiais ir Sirijos kariuomenės pastangomis ant žemės, Sirijos prezidento režimas ir Maskva stiprina vadinamojo Assadlando ar Alavistano pozicijas“, – sako ir fondo „Foundation for Defense of Democracies“ ekspertas Rusijos klausimais Borisas Zilbermanas.

Jis vartoja terminą, kurį jau prieš tai alavitų teritorijai Latakijoje apibūdinti pavartojo Tony Badranas iš to paties fondo.

„Režimas bando perimti teritoriją, kurią vėliau viliasi su rusų lėktuvų pagalba išlaikyti. Taigi pirmiausia jie bando užtikrinti režimo saugumą“, – sako B. Zilbermanas.

Nauja tarptautinė tvarka

Stiprindamos savo pozicijas, B. al Assado pajėgos (kurioms iš oro talkina Rusijos karo lėktuvai) vis dar iš visų jėgų stengiasi perimti dviejų simboliškai ir strategiškai svarbių Sirijos miestų kontrolę.

Kalbame apie šalies sostinę Damaską, kuris sukilėlių laikomas trofėjumi, užtikrinančiu pergalę, ir Alepą – antrąjį pagal dydį šalies miestą, pagrindinį urbanistinį centrą šalies šiaurėje.

Net jeigu B. al Assado režimui pavyktų išvyti sukilėlius iš Alepo ir Damasko, išlaikyti šiuos svarbius miestus savo rankose būtų itin sudėtinga užduotis, kuriai reiktų ne tik gausių finansinių išteklių, bet ir žmonių.

Kol pagalbos rankos Sirijos kariuomenei neištiesė Rusija, šalies pajėgoms buvo itin sunku – kariai buvo pervargę, įsitempę ir akivaizdžiai praradę viltį. Anot ekspertų, Sirijos valdžios pajėgoms arba būtina kardinali pertvarka, arba įmanomas ir kitas variantas – Maskva galėtų į Siriją pasiųsti sausumos karių, kurie gintų pagrindinius miestus nuo kontratakų, kurios greičiausiai nesiliaus tol, kol valdžioje bus B. al Assadas.

Rusijos „protektorato“ Vakarų Sirijoje, kurį šiuo metu kontroliuoja valdantysis režimas, o jame dominuoja B. al Assadui lojalūs šiitai, suvienijimas ir tvirtinimas „pasitarnautų kaip apčiuopiamas naujos Maskvos deklaruojamos tarptautinės tvarkos įrodymas“. Bent jau taip teigia buvęs Europos Sąjungos ambasadorius ir kviestinis „Carnagie Europe“ akademikas Marcas Pierini.

„Prie žaibiškos Krymo aneksijos ir dominavimo Rytų Ukrainoje Rusija išdidžiai gali pridėti dar vieną tikrą ar tariamą pergalę – vadinamąjį Assadlandą. Imdamasi tokių veiksmų, Rusija likusiam pasauliui nori pademonstruoti gebanti pagal save koreguoti tarptautinę tvarką ar bent jau nestokojanti drąsos šioje situacijoje tapti mažiausiai tikėtinu laimėtoju“, – dar rugsėjį publikuotame straipsnyje teigia M. Pierini.

Priimtiniausia ir mažiausia iš galimų blogybių

Rusijos reikalų ekspertas ir užsienio reikalų žinovas iš Niujorko universiteto Markas Galeotti sutinka, kad Assadlandas ar Alavistanas ir nebūtų pirmasis Kremliaus pasirinkimas, tačiau Rusijai „tai mažiausia iš visų įmanomų blogybių“.

„Tikrai nėra taip, kad Maskva būtų labai patenkinta sukūrusi tą miniatiūrinę alavitų valstybę, tačiau geriau pamąsčius apie kitus įmanomus variantus, šis ima atrodyti jeigu ne idealus, tai bent jau savotiška tiesioginė Damasko pergalė. Atsižvelgiant į faktą, kad rusai tikrai nėra tokie naivūs, kad galvotų, jog tai baigtinis susitarimas, jie turi ir daugiau svarstytinų alternatyvų“, – „Business Insider“ sakė M. Galeotti.

„Apsiginti galintis, ekonomiškai gyvybingas ir politiniu požiūriu homogeninis Alavistanas galėtų užtikrinti, kad Rusija regione turi patikimą sąjungininką. Ir ne šiaip sąjungininką, o tokį, kurį galima gana paprastai valdyti“, – teigia ekspertas.

Be to, toks variantas būtų priimtinas ir pačiam B. al Assadui. Nedidelė savotiška valstybė šalies vakaruose užtikrintų, kad režimas gali be didesnių kliuvinių bendradarbiauti su vienu iš pagrindinių partnerių – „Hezbollah“. Be to, po ranka būtų ir Viduržemio jūros rytinės dalis.

Be jokios abejonės toks „sprendimas“ pasirodys nepriimtinas sunitų dominuojamai Sirijos periferijai, kuri jau beveik penkerius metus siekia bet kokia kaina B. al Assadą nustumti nuo valdžios. Jiems tiktų ir variantas pamatyti dabartinį Sirijos prezidentą be gyvybės ženklų.

Be to, kaip teigia B. Zilbermanas, jeigu B. al Assadui pavyktų išlaikyti pakrančių teritorijas, jos ir „toliau pasitarnautų kaip puikus įrankis džihadistų rankose, leisiantis užverbuoti dar daugiau potencialių teroristų“.

Sausio pabaigoje planuojamos derybos dėl Sirijos ateities, prie derybų stalo turėtų sėdėti ir pats šalies prezidentas. Nepaisant to, iniciatyva suskaldyti šalį ir taip apsaugoti jį patį ir jo šeimą (slapta viliantis, kad Rusija ir toliau regione prižiūrės tvarką) iš esmės neturi nieko bendro su visų taip laukiamu konflikto „sprendimu“.

„Jeigu save priskiriate Sirijos režimo rėmėjams ar netgi iš tikrųjų jam priklausote, toks variantas atrodo prasmingas ir tinkamas, tiesa? Jeigu yra vilties, kad tai padaryti pavyks ir bus įkurta kad ir nedidelė valstybėlė, kurią ateityje galės kontroliuoti tas pats Assadas, galima kalbėti apie pergalę“, – samprotauja B. Zilbermanas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...