captcha

Jūsų klausimas priimtas

Įtampa tarp Maskvos ir Ankaros nemažėja

Po to, kai Turkija numušė Rusijos karinį lėktuvą „Su-24“, santykiai tarp Maskvos ir Ankaros tapo ypač įtempti. Rusija Sirijoje dislokavo raketų sistemas „S-400“, kurios, kaip teigia Maskva, turėtų užtikrinti jų karių saugumą, tačiau tai dar labiau gali padidinti įtampą tarp buvusių Šaltojo karo priešininkių.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Kovoti prieš džihadistus Sirijoje savo parlamentą ragina ir Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas.

Rusija ir toliau stipriai bombarduoja sukilėlius netoli Sirijos sienos su Turkija. Akivaizdu, Maskva taip parodo, kad numuštas lėktuvas neišgąsdins jos vykdyti karinių operacijų taip arti NATO narės sienų. Nors abi pusės nesutaria, kodėl buvo numuštas Rusijos karinis lėktuvas, tačiau pabrėžia, kad karinių konfliktų nesiekia nei viena. Likęs gyvas pilotas pakartojo Maskvos poziciją, kad jokio perspėjimo jie negavo.

„Tiesą pasakius, jokio perspėjimo mes negavome, nei radijo bangomis, nei vaizdinio. Nebuvo jokio kontakto. Todėl mes ir tęsėme savo skrydį įprastiniu maršrutu. Turite suprasti, koks yra bombonešio greitis ir koks naikintuvo „F-16“. Jeigu būtų norėję mus perspėti, būtų galėję priskristi“, – teigia susprogdinto lėktuvo pilotas Konstantinas Murachtinas.

Kad Rusijos lėktuvas kirto Turkijos oro erdvę, rodo radarų duomenys, tačiau pagrindinis klausimas buvo, ar Turkija, prieš numušdama „Su-24“ lėktuvą, jį perspėjo. Ankara paskelbė įrašą, kuriame daug kartų girdisi angliški perspėjimai „keiskite maršrutą“. Todėl piloto parodymai yra Maskvos balsas jo lūpomis, o ne nuoširdūs liudijimai.

Abi šalys dabar laikosi tvirtos savo pozicijos, tačiau įrodymai yra akivaizdžiai Ankaros pusėje. Rusija pasiuntė raketų sistemas, kurios turėtų užtikrinti jos karių saugumą Sirijoje, tačiau tai gali būti ir galios demonstravimas.

Tokių incidentų bijota nuo tada, kai Rusija pradėjo bombardavimus Sirijoje, tačiau po Paryžiaus įvykių visas dėmesys nukreiptas į kovą su vadinamąja „Islamo valstybe“, todėl didelių konfliktų ir politinių manevrų greičiausiai nesiims nė viena pusė. 

Prancūzija, dabar bandanti imtis lyderės vaidmens ir suvienyti pasaulį kovojant su terorizmu, visiškai nekritikuoja Turkijos, nes ši ypač svarbi Europos Sąjungai sprendžiant pabėgėlių krizę.

„Mums reikia efektyvios politikos, kaip kontroliuoti savo išorines sienas, ir mes turime galimybę veikti, būtent drauge su Turkija. Reikia priimti žmones, kurie bėga nuo karo, tačiau jiems yra galimybė apsistoti žymiai arčiau savo šalies. Tą mes ketiname aptarti Briuselyje su Europos Vadovų Taryba ir Turkija“, – sako Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as.

Visišką paramą Prancūzijai rodo Vokietija. Berlynas irgi laikosi nuomonės, kad su „Islamo valstybe“ reikia kovoti jėga.

„Terorizmas yra mūsų bendras priešas. Todėl mūsų bendras darbas yra nuolat su tuo kovoti. Mes negalime „Islamo valstybės“ įtikinti žodžiais, todėl turime įtikinti karine jėga“, – tikina Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Ketvirtadienį F. Hollande`as susitiko ir su Italijos premjeru Matteo Renzi, su kuriuo taip pat aptarė kovą prieš terorizmą. Šią savaitę Prancūzijos prezidentas susitinka su šalių lyderiais, kuriuos mėgins įkalbėti prisidėti prie naujos bendros koalicijos kovoje su „Islamo valstybe“. Trečiadienį Maskvoje jis susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir aptarė veiksmų ir oro atakų koordinavimą Sirijoje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Rusijos ir Turkijos konfliktas

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close