captcha

Jūsų klausimas priimtas

Estijos generolas: savo piliečiams patikime namuose laikyti ir granatsvaidžius

Prieš ketvirtį amžiaus panašiu metu Lietuvai, Latvijai ir Estijai atgavus nepriklausomybę abi šalys pasuko panašiu keliu, tačiau estai greitai išsiskyrė iš kitų Baltijos sesių: reformuodami šalį estai į valdžią negrąžino buvusių komunistų, bet nepamiršo ir senų tradicijų, kurių laikosi iki šiol.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Viena jų – mažąją Estiją visus du dešimtmečius saugo šauktinių kariuomenė. Šaukiami visi ir, kitaip nei Lietuvoje, šaukimo sistema nebuvo nei imituojama, nei kompromituojama, nei stabdoma. Estijoje tarnauja ir prezidento sūnus, ir kitų garsių politikos bei verslo elito atžalos, o be tarnybos kariuomenėje sunkiai įsivaizduojama valstybės tarnybos pareigos.

Tiesa, alternatyva, kurią renkasi tūkstančiai estų, yra ne mažiau prestižinė. Estijos Gynybos lyga (GL) arba Kaitseliit turi daugiau nei 13 tūkst. aktyvių narių, o kartu su dukterinėmis organizacijomis ši savanoriška karinė organizacija turi apie 21 tūkst. narių.

Į 15 skirtingo dydžio dalinių, vadinamų malevais, suskirstyta organizacija ne tik aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, bet ir tiesiogiai prisideda prie šalies gynybos, yra pavaldi ne tik civilinei, bet ir pirmiausiai karinei vadovybei, nariai dėvi tas pačias uniformas, turi tarnybinius ginklus.

Be to, skirtingai nei Lietuvos Šaulių sąjunga, Kaitseliit nariai gali laikyti ginklus. Karo atveju, tai Gynybos lygai leistų išsaugoti savo pajėgumus bei mobilizacijos greitį, o priešui būtų labai sudėtinga sunaikinti ginklų saugyklas vienu metu.

Lietuvoje ginklus patikėti bijoma net Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) kariams, nors KASP ir Šaulių sąjungos atitikmens Estijoje – Gynybos lygos nariai – savo namų seifuose valandai X saugo įvairaus kalibro bei galios ginklus. Tai daryti leidžiama jau daugiau nei du dešimtmečius, kai tuo metu Lietuvoje apie tai tik pradedama neatsargiai diskutuoti. Estai jokių problemų, kurias matytų lietuviai, neįžvelgia.

„Tai yra paruošti, patriotiškai nusiteikę žmonės. Piliečiai. Tad kaip mes negalime jais pasitikėti?“ – retoriškai išskirtiniame interviu naujienų portalui DELFI klausė Kaitseliit vadas, generolas Meelis Kiili.

– Tamsta generole, Estijos Gynybos lyga, kaip ir kiekvienos šalies teritorinės gynybos organizacija, turi savo ypatumų. Kuo ji skiriasi nuo kitų panašių organizacijų, pavyzdžiui Šaulių sąjungos?

– Pirmiausiai, žinoma, tuo, kad sukurta Estijos gynybai, tad čia jau akivaizdus išskirtinumas. Svarbu pabrėžti ir tai, kad mes nekūrėme naujos struktūros. Atkūrėme tą, kuri buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą. Nuo Šaulių sąjungos mus skiria tai, kad mūsų pagrindinė užduotis – teritorinė gynyba.

– Na ir, žinoma, tas menkas faktas, kad jūs beveik visi turite ginklus ir galite laikyti namuose, ar ne?

– Taip, tai viena gražių išlaikytų tradicijų, buvusių prieš karą. Kitas dalykas, GL nariai yra puikiai paruošti patriotai, piliečiai, tad kaip mes negalime jais pasitikėti? Ginklus jie turi nuo pat atkūrimo pradžios. Taip, anuomet iš pradžių pasitaikydavo incidentų, bet nedaug. O pastaruoju metu jų visai neturėjome, nebent gal prieš dešimtmetį buvo vienas. Tikslus GL narių, laikančių ginklus namie, skaičius yra įslaptintas. Bet galiu pasakyti, kad apie 70proc. savo namuose turi ginklus.

– O kaip dėl likusių 30 procentų?

– Ne, tiesiog dėl vienokių ar kitokių priežasčių jie negali laikyti ginklų ir patys tai pasako. Reikia suprasti, kad ginklo laikymas namuose susijęs su didele atsakomybe. Jei dirbi užsienyje, daug keliauji, mažai būni namuose, tai sunku ten laikyti ginklą, ar ne? Šiaip ar taip tai yra pačių narių pasirinkimas, ar jie to nori, ar ne, nors mano, kaip vado, noras yra toks, kad kuo daugiau laikytų, tuo būtų geriau.

– Leidžiama laikyti tik ginklus ar ir amuniciją?

– Taip pat ir amuniciją – vienos dienos atsargos, kitaip sakant, keturios pilnos dėtuvės šovinių (120 šovinių standartiniam GL automatiniam ginklui, izraelietiškam „Galil“ automatui arba 80 šovinių didesnio kalibro Ak-4, kurį naudoja ir Lietuvos KASP savanoriai), jei tai automatai.

– O laikoma ir kita ginkluotė, ne tik automatai ar pistoletai?

– Ne tik. Kai kas laiko kulkosvaidžius su amunicija, bet nedaugelis. Taip pat yra tų, kurie namuose saugo ir prieštankinius granatsvaidžius (Lietuvos kariuomenėje taip pat naudojamas 84 mm prieštankinis granatsvaidis „Carl Gustav“). Žinoma, visa tai reikia saugoti, tam yra skirti seifai, kuriuos mes parūpiname. Iš viso gynybos biudžeto gauname 8 proc., tad mums užtenka lėšų parūpinti ir seifus.

– Ką atsakytumėte tiems, kurie sako, kad posovietinės erdvės visuomenėse gyventojams – kad ir kariams – patikėti ginklus laikytus namuose yra nesaugu? Pavyzdžiui, Lietuvoje kaip tik buvo incidentas, kur net policininkas paliko automatą automobilyje, ir ginklą nušvilpė įtariamasis, tai ką jau kalbėti apie tūkstančius žmonių...

– Na jau, tas jūsų vaikinas tiesiog padarė kvailą klaidą, ko gero, buvo kiek neatsargus. Klaidų pasitaiko. Bet pas mus Estijoje bet kuris egzaminus išlaikęs žmogus namuose gali laikyti policijoje registruotus ginklus – ir jų laiko daug. Pavyzdžiui, medžiotojai laiko 25 tūkst. ginklų. Sakykite, o koks skirtumas tarp jų ir GL narių? Žinoma, reikia išlaikyti egzaminus. Žmonės turi būti psichologiškai pasiruošę, žinoti įstatymus. Visa tai griežtai tikrina mūsų GL narių regioniniai vadai, kurie ir išduoda leidimus.

– Yra skeptikų, kurie paklaustų: ką gi gali pėstininkas su keturiomis dėtuvėmis šovinių moderniame kare, kai iš toli veikia artilerija, skrieja raketos, protingos bombos ir pan.?

– Daug ką. Ar žinote, koks atstumas nuo Cchinvalio Pietų Osetijoje iki Gorio Gruzijoje? 40 km. Kiek užtruko rusams pasiekti Gorį nuo Cchinvalio per 2008 metų karą? Ne pusdienį, ne dieną – keturias dienas. Ir prieš juos testovėjo eiliniai pėstininkai. Ir reikia nepamiršti, kad tai, ką GL nariai laiko namuose, – tik asmeniniai ginklai. Juk sandėliuose yra ir kitos, sunkesnės ginkluotės, kuri priskirta Kaitseliit. Taigi, bet kokie ginklai yra puiku, bet reikia nepamiršti, kad ginklai – tik įrankiai, o žmonės, mokantys jais naudotis, – jie viską ir gali lemti.

Galiausiai, kas yra modernus karas? Ar mes kariaujame? Manau, kad taip, nes vyksta informacinis, kibernetinis karas – tai išankstinė karo fazė. Ji gali būti toliau eskaluojama arba deeskaluojama.

– Lietuvoje net ne visi reguliariosios kariuomenės karininkai atsakytų į šį klausimą. O ar GL nariai žino, ką darytų karo atveju, jei, pavyzdžiui, būtų sunaikintos vadavietės, paralyžiuotas susisiekimas? Kur eiti, ką daryti?

– Taip, mes turime planus. Aš asmeniškai rūpinausi, kad šiuo klausimu būtų stiprinama decentralizuota sistema – kiekvienas regioninės vadavietės vadas bei jų pavaduotojai žino, kur eiti ir ką daryti konflikto pradžioje.

– Ukrainoje, Krymo okupacijos metu ir maišto Rytų Ukrainoje pradžioje būta atveju, kai vietos kariai, daugiausiai rusakalbiai, perėjo į kitą pusę. Ar Estijoje, kur nemažas etninių rusų skaičius, tai gali būti problema?

– Ne, nėra. Rusakalbiai Estijoje, kaip ir, beje, Lietuvoje, nėra homogeniška bendruomenė. Nėra nieko blogo būti rusu ir tarnauti Estijos kariuomenėje ar GL, jei esi lojalus valstybei, jos vertybėms. Pavyzdžiui, Narvoje vietiniame Kaitseliit dalinyje yra 80 proc. etninių rusų. Neturiu pagrindo jais abejoti.

– Estijoje per pastaruosius kelerius metus būta nemažai šnipinėjimo atvejų. Ar turite priežasčių tikėti, kad šnipinėjimo veikla vyksta ir GL?

– Žinoma, būčiau naivus, jei tikėčiau, kad nevyksta, kad nebando sužinoti mūsų planų. Tačiau GL sudaro piliečiai, jų priėmimo sistema paremta principu, kad vieną naujoką turi rekomenduoti bent du GL nariai. Be to, kiekvieną naujoką patikrina žvalgybos tarnybos. Tad sistema nebloga, o kad Rusijos specialiosios tarnybos bando prasiskverbti, tai aš nė neabejoju, – tai netgi normalu, kaip ir tai, kad mūsų kontržvalgyba irgi dirba.

– Jei turėtumėte patarimą ar palinkėjimą Lietuvos šauliams, koks jis būtų?

– Sunku pasakyti, nes itin gerai nepažįstu Lietuvių visuomenės. Neturėčiau priežasčių nepasitikėti tais žmonėmis, nes jie pašventė savo laisvą laiką, savo patirtį, žinias šalies gynybai. Bet galiu tik pasidžiaugti, kad kai mes atkūrėme GL, leidimas laikyti ginklus namuose pridėjo motyvacijos nariams. Jie jaučia, kad jais pasitiki, kad jų indėlis vertinamas. Kas paverčia organizacijas ir visuomenes efektyvias? Vienas paprastų principų – vieningumo jausmas. Vieninga vadovybė, vienas aiškus tikslus – jei jų laikaisi, kaip tobulėjimo pagrindo, manau, kad gali pasiekti gerų rezultatų.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...