captcha

Jūsų klausimas priimtas

Siūloma kandidatus į Europos Parlamentą rinkti internetu

Trečiadienio vakarą priimtoje Europos Parlamento (EP) rezoliucijoje, kuria inicijuojama europinių rinkimų reforma, teigiama, kad elektroninis balsavimas gali padėti užtikrinti vienodas galimybes balsuoti EP rinkimuose tiek savo šalyje, tiek užsienyje gyvenantiems ES piliečiams. EP nariai taip pat siūlo europinėms partijoms likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki rinkimų iškelti kandidatus užimti Europos Komisijos pirmininko postą.
Sipa USA/Scanpix nuotr.
Sipa USA/Scanpix nuotr.

EP rinkimų įstatymo, galiojančio nuo 1976 m., reformos siūlymui pritarė 315 europarlamentarų, nepritarė 234, o susilaikė 55. Parlamentas atkreipia dėmesį į didelius rinkimų tvarkos skirtumus ES šalyse, kurie, jų manymu, nesuderinami su ES pilietybės ir lygybės principais.

Siekiant aktyvesnio visų piliečių, įskaitant gyvenančių užsienyje, dalyvavimo rinkimuose, visos ES valstybės raginamos leisti Sąjungos piliečiams balsuoti paštu ir internetu. Kartu būtina užtikrinti rezultatų patikimumą, balsavimo slaptumą ir duomenų apsaugą, pažymi europarlamentarai. 2014 m. EP rinkimuose Airijos, Čekijos, Maltos ir Slovakijos piliečiai neturėjo teisės užsienyje balsuoti už savo šalies kandidatus. Kad tie patys žmonės vienuose rinkimuose nebalsuotų keliose valstybėse, europarlamentarai siūlo ES šalims keistis informacija apie rinkėjus.

Vienos rinkimų apygardos valstybėse, kuriose renkami daugiau nei 26 EP nariai, siūloma nustatyti privalomą partijų patekimo į Parlamentą slenkstį (nuo 3 iki 5 proc. balsų). Tokį slenkstį taiko apie pusę ES valstybių, tarp jų ir Lietuva, tačiau jo netaiko Ispanija ir Vokietija.

Siekiama įpareigoti europines partijas likus ne mažiau kaip 12 savaičių iki EP rinkimų iškelti savo kandidatus užimti Europos Komisijos pirmininko postą. Kartu EP nariai siekia, kad ES mastu būtų sukurta bendra rinkimų apygarda, kurioje „iškeltų kandidatų sąrašų pirmosiose vietose būtų įrašyti kiekvienos politinės šeimos kandidatai į Komisijos pirmininko pareigas“. Europarlamentarai taip pat siūlo rinkimų kampanijos medžiagoje ir balsavimo biuleteniuose nurodyti ne tik nacionalinių partijų, bet ir su jomis susijusių Europos politinių partijų pavadinimus bei logotipus.

Rezoliucijoje rekomenduojama ES valstybėms apsvarstyti galimybę suderinti minimalų rinkėjų amžių – pavyzdžiui, nustatyti 16 metų amžiaus ribą (šiuo metu ji taikoma Austrijoje). Taip pat raginama užtikrinti, kad tarp kandidatų būtų daugiau moterų.

Pagal ES sutarties 223 straipsnį Europos Parlamentui suteikiama teisė inicijuoti šios institucijos rinkimų procedūros reformą. Kad reformos pasiūlymai įsigaliotų, juos dar turi vieningai paremti, o vėliau ir ratifikuoti ES valstybės.

„Siekiame 1976 m. rinkimų įstatymą priartinti prie realybės ir padidinti piliečių dalyvavimą europinių sprendimų priėmime“, – pažymėjo EP pranešėja Danuta Hubner (Europos liaudies partija, Lenkija). „Jaunoji karta turėtų būti skatinama dalyvauti rinkimuose. Interneto karta veikiau balsuotų elektroniškai, vienu paspaudimu, o ne rotušėse ar mokyklose“, – pridūrė kitas EP pranešėjas Jo Leinenas (Socialistai ir demokratai, Vokietija).

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close