captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Putinas neslepia pykčio: kol demonstravo ginkluotę Sirijoje, buvo pažemintas Europoje

Vladimiras Putinas Tarptautiniame Valdajaus diskusijų klube leidosi į vingrią diskusiją su buvusiu JAV ambasadoriumi Sovietų Sąjungoje Jacku Matlocku. Rusijos prezidentas apkaltino JAV sugriovus galios balansą po Šaltojo karo ir siekiant sumenkinti visų šalių branduolinius pajėgumus iki nulio, išskyrus JAV.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Pagrindinė V. Putino pastaba buvo susijusi su priešraketinės gynybos sistema Europoje: V. Putino nuomone, ji nukreipta prieš Rusiją ir jos pajėgumus, be to, suteikia JAV strateginį pranašumą.

„Aš galiu jums pasakyti, ir specialistai tai puikiai žino, kad priešraketinės gynybos dislokacijos vietos gali būti efektyviai naudojamos dislokuoti ir sparnuotųjų atakos raketų sistemoms. Ar tai nesukuria mums grėsmės? Aišku, sukuria, tai keičia visą tarptautinio saugumo filosofiją. Jei viena šalis mano sukūrusi priešraketinės gynybos skydą, kuris apsaugos ją nuo bet kokio smūgio ar kontrsmūgio, ji atriša sau rankas naudoti bet kokius ginklus – tai keičia visą strateginį balansą“, – sakė V. Putinas.

Rusijos prezidento filosofija paprasta: jei JAV sugebės apsisaugoti nuo įvairaus pobūdžio balistinių raketų, ji įgis pirmojo smūgio galimybę.

Iš V. Putino kalbos buvo matyti, kad jis ilgisi Šaltojo karo laikų aiškumo, kai abi branduolinės valstybės buvo tikros, kad priešininkė nesmogs pirmoji, nes paprasčiausiai sulauks tokio pat atsako.

„Branduolinis atgrasymas prarado savo prasmę. Kai kas tikriausiai netgi susikūrė iliuziją, kad vienos pusės pergalė pasauliniame konflikte vėl tapo įmanoma – be jokių negrįžtamų, nepageidaujamų, kaip sako ekspertai, pasekmių laimėtojui, jei toks būtų“, – sakė Rusijos prezidentas.

Tačiau kodėl V. Putinas iš naujo prisiminė priešraketinę gynybą, nors nepateikė nė vieno naujo argumento? Ir kodėl taip nudžiugo išgirdęs, kad buvęs JAV ambasadoriaus Sovietų Sąjungoje J. Matlockas asmeniškai nepritarė JAV pasitraukimui iš Priešraketinės gynybos susitarimo, sudaryto 1972 m. tarp JAV ir Sovietų Sąjungos ir pabaigusio galioti 2002 m.?

JAV išbandė PRG sistemą Europoje

Kaip teigia Krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis, priežasčių, kodėl Rusija iš naujo prisiminė priešraketinės gynybos klausimą, ieškoti tikriausiai reiktų prieš daugiau nei savaitę prie Škotijos krantų vykdytuose pirmuosiuose JAV ir sąjungininkų priešraketinės gynybos sistemos bandymuose Europoje.

Tuomet JAV eskadrinis minininkas „USS Ross“ paleido gaudančiąją raketą SM-3 ir sėkmingai sunaikino balistinį taikinį kosmose. Iš laivo „USS The Sullivans“ taip pat buvo paleistos raketos SM-2, sunaikinusios priešlaivines raketas. Tai buvo integruota priešraketinės gynybos demonstracija, kurioje dalyvavo laivai, orlaiviai ir karinis devynių valstybių personalas iš JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Kanados, Nyderlandų, Norvegijos ir Prancūzijos.

„Priešraketinė gynyba šiuo metu pasiekė tokią stadiją, kai jai jau galima patikėti tam tikrą gynybos funkciją. Tas ir buvo išbandyta. NATO sistema yra tarsi mozaika: dedi po vieną dedamąją – laivą su gaudančiosiomis raketomis, naują radarą ir taip pasieki vis didesnį pajėgumą“, – pasakoja V. Urbelis.

„Velso viršūnių susitikime NATO kaip tik deklaravo, kad tarpinis priešraketinės gynybos veikimo pajėgumas yra pasiektas, kas reiškia, kad NATO jau gali ginti tam tikrą teritoriją. Vadinasi, buvo pasiektas svarbus etapas, bet tų etapų bus daugiau“, – sako pašnekovas.

Antibalistinė priešraketinės gynybos sistema Europoje yra sudaryta iš trijų pagrindinių elementų:

– į bendrą tinklą sujungtų jutiklių (įskaitant palydovus) bei žemėje ar jūroje dislokuojamų radarų, kurie gali aptikti taikinį, sekti ir apskaičiuoti trajektoriją;

– valdymo ir vadovavimo (command and control) sistemos, kurios tikslas yra apdoroti gaunamą informaciją ir perduoti signalą apie taikinį ir jo trajektoriją raketai gaudyklei;

– žemėje ar laivuose dislokuotos raketos gaudyklės, skirtos naikinti balistines raketas.

Europos saugumo prasme NATO, kaip Aljansas, užtikrina valdymą ir vadovavimą, tuo metu radarai ir raketos gaudyklės yra nacionalinių šalių indėlis į Europos saugumą.

Turkijoje veikia JAV ankstyvojo perspėjimo radiolokacinė stotis, Ispanija Rotos uoste yra priėmusi 4 JAV laivus, ekipuotus gynybinėmis AEGIS sistemomis, Vokietijoje, Spangdahleme, veikia valdymo centras, Rumunijoje iki šių metų pabaigos turi atsirasti antžeminė raketų-perėmėjų paleidimo aikštelė.

Lenkijoje iki 2018 m. irgi bus baigta antžeminė raketų-perėmėjų paleidimo sistema. Kitos šalys prisideda nacionaliniais pajėgumais, pavyzdžiui, skirdamos laivus.

„Siekiama, kad iki 2018 m. ar 2020 m. visos europinės NATO šalys, kurios turi panašias galimybes, būtų sujungtos į bendrą tinklą. Tai dar nėra pasiekta, bet spalio 20 d. buvęs bandymas yra pirmas labai rimtas žingsnis šia kryptimi“, – sako gynybos ekspertas Audrius Bačiulis.

JAV ir Rusijos logikos skirtumai

Rusijos priešinimasis priešraketinės gynybos sistemai Europoje nėra naujas. Savo priešiškumą Maskva demonstravo nuo pat 2002 m. vis išsakydama teiginius, kad sistema yra nukreipta prieš Rusiją ir kad ji skirta ne tiek gintis nuo tokių valstybių, kaip Iranas ar Sirija, kiek gąsdinti Rusiją.

V. Putinas Valdajaus susitikime pakartojo šiuo teiginius, pridurdamas, kad neseniai JAV, Rusija, Kinija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija (5+1 formatas) pasiekė susitarimą su Iranu dėl šios valstybės branduolinės programos.

„Tai jeigu nebėra Irano branduolinės grėsmės, kodėl vis tiek reikia vystysi priešraketinės gynybos sistemą? Galima buvo stabdyti projektą, bet jis ne tik nesustojo, bet, priešingai, dabar vyksta testavimas ir pratybos. Šios sistemos elementai iki šių metų pabaigos bus Rumunijoje, o Lenkijoje – iki 2018 ar 2020 m. pabaigos“, – aiškino V. Putinas.

„Bet o ką jie gali padaryti? – klausia V. Urbelis. – Rusija yra informuojama apie NATO planus, jie yra skaidrūs ir prieinami. Sukliudyti praktiškai nėra nei teisinių galimybių, nei įsipareigojimų iš NATO pusės, jokių apribojimų nėra ir kituose NATO-Rusijos dokumentuose. NATO kuria savo sistemą ir Rusijai gana aiškiai pasakyta, kad, nepaisant Rusijos prieštaravimo, ji bus kuriama“.

Pašnekovas teigia, kad rusų logika labai paprasta: jei viena šalis įgis labai daug gynybinio potencialo, tai ji įgis instinktą smogti pirmoji. Tačiau amerikiečiai vis kartojo, kad pasibaigus Šaltajam karui JAV ir jų partneriai suinteresuoti gintis nuo neprognozuojamų tarptautinių veikėjų, kurie, nors turi ir ribotus pajėgumus, bet vis tiek gali smogti Vakarų šalims. Vašingtonas savo sprendimą argumentavo paprastai: nuo Rusijos priešraketinės gynybos sistema neapsaugos, todėl strateginio balanso tarp šalių tai nekeičia. „NATO ir amerikiečių atsakas yra toks, kad raketų-perėmėjų skaičius yra mažiau nei 100, tuo metu rusai turi tūkstančius raketų. Kaip tai gali paveikti strateginį balansą? Jei rusai norės, jie tą sistemą įveiks. Bet rusai savo nuogąstavimus iki šiol išlaiko kartoja“, – sako V. Urbelis.

„Rusija sunerimusi, nes pati tokios sistemos negali sukurti“, – priduria pašnekovas.

3 priežastys, kodėl Rusija nervinasi

A. Bačiulis sako, kad iš esmės egzistuoja trys pagrindinės priežastys, kodėl Rusija taip nervinasi. Pirma, Maskva neigiamai vertina bet kokį priešraketinės gynybos kūrimą, ypač Europoje.

Antra, Vakarų priešraketinės gynybos sistema kuriama gana sėkmingai ir pagal grafiką.

„Rusijos kariškiai turėjo pagrįstų abejonių, ar ta sistema gali veikti. Ir dabar atliekamas bandymas: vienas taikinys paleidžiamas iš Škotijos Hebridų salų, vienas amerikiečių laivas apšaudo patį taikinį, o kitas amerikiečių laivas apšaudo taikinį, kuris bando sutrukdyti pirmajam laivui numušti raketą. Šį procesą koordinuoja ir duomenis tarp visų elementų perduoda Ispanijos laivas. Procese taip pat dalyvauja Nyderlandų laivai, Vokietijos aprūpinimo taškai. Tai yra, iš tikrųjų pradeda veikti europinė sistema“, – sako A. Bačiulis.

Trečia, pasak gynybos eksperto, šis bandymas buvo kompleksinis ir jo metu priešraketinę gynybą vykdantys laivai buvo apšaudyti priešlaivinėmis sparnuotomis raketomis, kurios irgi buvo sunaikintos.

„Ir tai buvo padaryta praėjus trims savaitėms po to, kai Rusija išbandė laivyno sparnuotąsias raketas, apšaudydama Siriją. Rusai su didele pompa išbandė savo laivyno sparnuotąsias raketas, kurios gali atakuoti žemėje, bet pirmiausia tai priešlaivinės raketos. Ir dabar NATO, praėjus vos kelioms savaitėms, įveda papildomą elementą į pratybas ir sėkmingai sunaikina priešlaivines sparnuotąsias raketas. Čia toks geras šlapias skuduras Rusijai per jų pasididžiavimą karine galia“, – sako pašnekovas.

A. Bačiulis mini ir dar vieną aspektą. Jo teigimu, 2013 m. balandžio mėnesį JAV prezidentas Barackas Obama, vardan dialogo su Rusija branduolinio nusiginklavimo klausimais, paskelbė stabdantis ketvirtąjį Europos priešraketinės gynybos etapą. Šio etapo esmė ta, jog turėjo būti sukurta patobulinta antibalistinė raketa, galinti numušti ne tik vidutinio nuotolio, bet ir tarpkontinentines, balistines raketas.

„Rusija rėkė: Jėzus Marija, apeliavo į visas įmanomas konvencijas. B. Obama pasakė: gerai, tegul būna taip vardan geresnės draugystės. Tų pačių metų lapkritį vykdant ankstesnį Europos priešraketinės gynybos etapą pasirašomas susitarimas su Rumunija, kad ten bus statoma antžeminė bazė raketoms paleisti. Iškart Rusija vienašališkai nutraukia konsultacijas su NATO priešraketinės gynybos klausimais. Nors iš principo tos raketos yra tokios pat, kokios paleidžiamos iš laivų. Bet Rusijai principinis klausimas, kad Europos valstybėse nebūtų stacionarių priešraketinės gynybos elementų“, – sako pašnekovas.

A. Bačiulis, be kita ko, priduria, kad JAV su Japonija Ramiajame vandenyne šių metų birželį išbandė trečios kartos priešraketinę laivyno raketą.

„Visa ta obaminė priešraketinė gynyba, kuri bendrais bruožais paskelbta 2009 m., yra vykdoma sėkmingai. Amerikoje skamba balsai, kad norint pastatyti V. Putiną į vietą reikia paskelbti, jog vystoma ir ketvirtoji priešraketinės gynybos pakopa. Aišku, B. Obama yra B. Obama, bet Amerikoje apie tai garsiai kalbama ir plačiai rašoma“, – sako ekspertas.

Rusijos priešinimasis PRG – tiksliai apgalvota strategija?

Europos politikos analizės centro (CEPA) analitikas Marius Laurinavičius teigia, kad teiginys, esą Rusija niekaip negali sutrukdyti priešraketinės gynybos sistemos kūrimui, labiau atspindi naivias viltis nei tikrovę.

„Manyti, kad Rusija nedaro niekam įtakos savo „draugaukim, ir tada viskas bus gerai“ retorika, yra labai klaidinga. Iš tiesų analitiniuose ir politiniuose sluoksniuose JAV yra nemažai įtakingų žmonių, kurie kartoja, jog, jeigu mes pripažinsime Rusijos, kaip didžiosios valstybės, interesus ir neprovokuosime, tai su ja nebus jokių problemų. Todėl tai, ką V. Putinas kartoja, labai atitinka šią poziciją: jūs nekurkite priešraketinės gynybos sistemos, kuri mus provokuoja, ir tada viskas bus gerai. Tai labai apgalvoti ir nuoseklūs Rusijos propagandiniai žingsniai“, – sako M. Laurinavičius.

Pasak pašnekovo, Maskvos raginimai nevystyti priešraketinės gynybos sistemos yra nutaikyti į tikslinę JAV auditoriją – sprendimus priimančius žmones. Su kiekvienu tokiu rusų pasakymu, dalis sprendimų priėmėjų JAV, anot M. Laurinavičiaus, įgyja naujų argumentų dėl Rusijos neerzinimo.

M. Laurinavičius pažymi, kad JAV ir Rusija iš esmės skirtingai mąsto apie tarptautinius santykius. Maskvai būdingas nulinės sumos žaidimo mąstymas, kai bet koks susitarimas tarp didžiųjų galių reiškia vienos pergalę, kitos – pralaimėjimą.

Vakarų valstybėms būdingas siekis tartis dėl abi puses bent minimaliai tenkinančių sąlygų. Šiame kontekste jis siūlo vertinti ir Rusijos priešiškumą JAV priešraketinės gynybos sistemai Europoje.

„Rusija siekia sustabdyti bet kokią JAV karinės galios plėtrą. Tai pagrindinis Maskvos tikslas. Ir dėl to net nesvarbu, dėl ko kuriama priešraketinė gynyba. Rusams tai antrinis klausimas. Rusijos tikslas yra sumažinti JAV karinę galią. Jei jie gali sumenkinti ją kokiais nors pacifistiniais šūkiais – jiems tinka. Jeigu jie gali sumenkinti ją teiginiais, kad JAV turėtų žiūrėti savo interesų ir trauktis iš Europos – dar geriau“, – sako M. Laurinavičius.

„Ir šita propagandinė akcija prieš priešraketinę gynybą Europoje yra skirta sumenkinti JAV karinę galią“, – priduria CEPA analitikas.

V. Putino argumentą apie tai, kad su priešraketine gynyba JAV pažeis strateginį balansą, nes įgis pirmojo smūgio galimybę, M. Laurinavičius taip pat vadina propaganda ir pažymi, kad būtent Rusija savo karinėje doktrinoje nurodo galinti pirma panaudoti branduolinį ginklą, jei agresija, kurios metu naudojama konvencinė ginkluotė, kelia grėsmę Rusijos valstybės egzistavimui.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...