captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekonomistai: pokyčiai Lenkijoje nepakenks ekonominiam bendradarbiavimui

Lenkijos opozicinei konservatyviajai partijai „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) sekmadienį triuškinamai nugalėjus valdančiąją centristinę Piliečių platformą (PO), Lietuvos ir Lenkijos ekonominis bendradarbiavimas neturėtų keistis, teigia ekonomistai.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

„Aš manau, kad apskritai (Lietuvos ir Lenkijos – BNS) bendradarbiavimas turėtų būti šiek tiek intensyvesnis, taigi ekonomikos srityje taip pat. Rinkimus laimėjusi partija „Įstatymas ir teisingumas“ ketina skirti daugiau dėmesio regioniniams partneriams, siekdama sudaryti tam tikras koalicijas, ir šia prasme matyt tiek Lietuva, tiek kitos Baltijos šalys galėtų būti naudingos partnerės Lenkijai“, – BNS sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

„Kalbant grynai apie ekonominį bendradarbiavimą, aš, tiesa sakant, pastarąjį dešimtmetį nematau tiesioginio ryšio tarp partijos, esančios Lenkijos valdžioje, ir mūsų ekonominio bendradarbiavimo vektoriaus“, – pridūrė G. Nausėda.

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijus Mačiulio vertinimu, Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra įšalę, juos būtų sunku vadinti draugiškais ir aktyviais.

„Tai reiškia, kad ir tolimesnis progresas, vystant kažkokius projektus, pavyzdžiui, energetikos srityje, tikrai nebus lengvas. Manau, čia didesnis pavojus, kokį vaidmenį dabar Lenkija atliks Europos Sąjungoje, nes tai yra labai atvirai euroskeptiška partija, nusiteikusi prieš daugelį politikos priemonių ir iniciatyvų, kuriuos įgyvendina Europos Sąjunga. Viena sričių – pabėgėlių priėmimas, bet yra ir daugiau sričių, kur nuomonė skiriasi nuo bendros ES pozicijos“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Pasak jo, euroskeptiko Jaroslawo Kaczynskio vadovaujama PiS gali stabdyti glaudesnį ekonominį ES bendradarbiavimą.

„Tai reiškia, kad viena iš didžiausių ES valstybių gyventojų prasme turbūt užims oponuojantį vaidmenį ir turbūt nepadės, siekiant glaudesnio bendradarbiavimo ir vieningos ekonominės ir socialinės politikos. Šiuo aspektu, manau, ir Lietuvai nėra kuo džiaugtis, ir apskritai Europos Sąjungoje tęsiasi tendencija, kai vis didesnę galią įgyja euroskeptiškos partijos“, – teigė N. Mačiulis.

Pasak G.Nausėdos, pastaraisiais metais, kai Lenkijos valdžioje buvo Piliečių platforma, Lietuvos ir Lenkijos verslo bendradarbiavimas vyko pakankamai sparčiai ir šiuo metu Lenkija yra trečioji pagal dydį Lietuvos eksporto partnerė, visai nedaug atsiliekanti nuo antroje vietoje esančios Latvijos.

„Žiūrint į tai, kokią dinamiką demonstruoja Lenkija, kaip mūsų prekybos partnerė, susiklosčius palankioms aplinkybėms būtent Lenkija gali tapti svarbiausia Lietuvos eksporto partnere. Manau, kad naujos partijos atėjimas į valdžią šiam procesui tikrai netrukdys, o infrastruktūros požiūriu gali ir padėti – galbūt greičiau bus tvarkomi keliai, sutvarkytas („Rail Baltica“ – BNS) geležinkelio ruožas. Aš jau nekalbu apie energetikos projektus, kurie ir taip jau bus baigti ir jų potencialaus turėtų būti geriau naudojamas“, – BNS sakė G. Nausėda.

N. Mačiulis taip pat pabrėžė, kad rinkimų kampanijos metu PiS žadėjo skirti daugiau dėmesio regionų plėtrai, kas gali būti naudinga ir Lietuvai.

„Yra vienas svarbus elementas, kad jie į rinkimus ėjo pabrėždami, kad Lenkijos provincijos yra pamirštos – ypač rytinė Lenkijos dalis. Čia tam tikra prasme yra ir galimybė Lietuvai, jei bandytų naujoji vyriausybė skirti daugiau dėmesio regioninei plėtrai šiaurinei, rytinei daliai, kur yra pasienis su Lietuva, tuomet gal mes matytume daugiau investicijų į infrastruktūra ir tai didintų ir Lietuvos galimybes prekiauti su Lenkija. Tačiau neaišku, kaip atrodys reali jų ekonominė politika“, – BNS aiškino „Swedbank“ ekonomistas.

Anot G. Nausėdos, šaltesnis J. Kaczynskio vadovaujamos partijos požiūris į Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes, gali turėti įtakos tarpusavio investicijoms, bet ir šis poveikis būtų nedidelis.

„Daugiausia visgi lemia ekonominiai ir finansiniai motyvai. Lenkija, kaip didelė šalis ir Lietuvos kaimynė, tampa adekvati mūsų prekybos struktūroje ir užimą tą vietą, kurią ir privalėtų užimti“, – BNS sakė G. Nausėda.

Jo teigimu, valdžios pasikeitimas Lenkijoje neturės įtakos ir didžiausiai šios šalies investicijai Lietuvoje į bendrovę „Orlen Lietuva“.

„Manau, kad „Orlen Lietuvos“ situaciją lems pirmiausiai ekonomika – jeigu jie matys perspektyvą čia dirbti, jokia politinė padangė jų ketinimų nepakeis. Tačiau jeigu, sakykime, situacija nuolat būtų bloga, savaime suprantama, tuomet vėlgi lemtų finansiniai motyvai – niekas nenori metai iš metų generuoti nuostolio. Bet šiuo metu taip nėra“, – pabrėžė G. Nausėda.

Lietuva su Lenkija vysto transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projektą, šiemet baigia statyti elektros jungtį „LitPol Link“ bei su EK pasirašė sutartį dėl dujotiekio GIPL finansavimo. N.Mačiulio nuomone, nė vieno šių projektų PiS neblokuotų, net jei dėl jų nebūtų sutarta, mat projektai naudingi pačiai Lenkijai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...