captcha

Jūsų klausimas priimtas

Katalonijos lyderis teisiamas už nepriklausomybės referendumą

Katalonijos lyderis Arturas Masas ketvirtadienį stojo prieš teismą dėl kaltinimų pilietiniu nepaklusnumu, kurie jam buvo pareikšti už vaidmenį pernai organizuojant simbolinį balsavimą dėl to, ar jo vadovaujamas regionas turėtų tapti nepriklausomas nuo Ispanijos.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

A. Masas, kuriam dėl šių kaltinimų gali būti uždrausta dirbti valstybės tarnyboje, į parengtinį bylos svarstymą Barselonos teisme atvyko lydimas savo vyriausybės narių, maždaug 400 merų ir kitų nacionalistų lyderių.

Pasirodžius Katalonijos lyderiui, šimtai susirinkusių jo šalininkų ėmė skanduoti: „Mes visi esame Masas“.

59 metų A. Masas, stovėdamas ant teismo rūmų laiptų, pamojavo miniai.

Prokurorai kaltina A. Masą pilietiniu nepaklusnumu ir netinkamų valstybės lėšų panaudojimu, kai pernai lapkričio 9 dieną, nepaisant Ispanijos Konstitucinio Teismo draudimo, Katalonijoje buvo organizuotas balsavimas dėl nepriklausomybės.

Ispanijos vyriausybė sako, kad balsavimas dėl nepriklausomybės prieštarauja konstitucijai, nes visi Ispanijos žmonės turi teisę spręsti suvereniteto klausimus.

A. Maso šalininkai jam iškeltą bylą vadina politiškai motyvuota ir kaltina Ispanijos valdžią, kad ši persekioja Katalonijos lyderį norėdama sužlugdyti jo pastangas atvesti šį turtingą šiaurės rytinį regioną į nepriklausomybę.

Pats A. Masas lapkritį vykusį balsavimą pavadino „didžiu demokratinio sukilimo aktu“.

Katalonų nepriklausomybės judėjimas padidino politinę įtampą Ispanijoje, šaliai atsigaunant po kelerius metus trukusios recesijos ir rengiantis gruodžio 20 dieną numatytiems visuotiniams rinkimams.

Federalinė vyriausybė pernai kreipėsi į teismą, kad blokuotų A. Maso planus organizuoti visateisį referendumą, todėl lapkritį regione buvo surengtas privalomosios galios neturintis, simbolinis balsavimas dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos.

„Skelbiu, kad man tenka visiška atsakomybė dėl politinės iniciatyvos“ surengti neprivalomą plebiscitą 2014 metų lapkritį, nors to neleido padaryti centrinė Ispanijos vyriausybė, A. Masas sakė per spaudos konferenciją po teismo posėdžio.

„Nesuprantu, kodėl esu čia ir aiškinuosi“, – vietos žiniasklaida citavo jo žodžius teisme.

A. Maso šalininkai jam iškeltą bylą vadina politiškai motyvuota ir kaltina Ispanijos valdžią, kad ši persekioja Katalonijos lyderį norėdama sužlugdyti jo pastangas atvesti šį turtingą šiaurės rytinį regioną į nepriklausomybę.

„Jis kovojo ir darė tai, ką privalėjo, todėl negalim dabar jo palikti vieno“, – sakė 58 metų Isabel Princep, neseniai į pensiją išėjusi biuro darbuotoja, atėjusi prie teismo rūmų kartu su šimtais kitų A. Maso šalininkų.

„Man atrodo visiškai nesąžininga, kad Katalonijos prezidentas yra teisiamas tokiu būdu“, – pridūrė ji.

 

Katalonijoje, turinčioje pusaštunto milijono gyventojų, tame balsavime dalyvavo apie 2,3 mln. žmonių, iš kurių beveik 1,9 mln. pasisakė už nepriklausomybę.

Paskirtas parengtinio posėdžio laikas sutampa su jautria data Katalonijos istorijoje: ketvirtadienį minimos 75-osios metinės, kai generolo Francisco Franco diktatūros metais buvo sušaudytas katalonų nacionalistų lyderis Lluisas Companysas .

Prieš teismo posėdį A. Masas dalyvavo L. Companyso, kuris 1934-aisiais paskelbė apie trumpai gyvavusios Katalonijos valstybės įkūrimą, atminimo ceremonijoje.

A. Maso šalininkai griežtai kritikavo sprendimą teismo posėdį paskirti būtent šią dieną.

Kartu su A.Masu atsakovėmis šioje byloje yra Katalonijos švietimo ministrė Irene Rigau ir buvusi regiono vyriausybės vadovo pavaduotoja Joana Ortega. Antradienį vykusiuose teismo posėdžiuose jos atmetė joms pareikštus kaltinimus.

„Nėra gerai kriminalizuoti taikų ir demokratišką politinį aktą“, – sakė J. Ortega.

Reikalavimai dėl atsiskyrimo Katalonijoje reiškiami jau seniai, bet pastaraisiais metais nepriklausomybės judėjimas sustiprėjo, nes dėl Ispanijos ekonominės krizės regione išaugo nedarbas ir skolos.

Katalonai skundžiasi, kad regionas negauna investicijų, kurios būtų proporcingos jo sumokamiems mokesčiams, o centrinė vyriausybė kišasi į regiono kalbos ir švietimo politiką.

Aštrindamas konfliktą su Madridu, A. Masas suvienijo jėgas su kitais separatistais ir bendru sąrašu dalyvavo rugsėjo 27 dieną vykusiuose regioniniuose rinkimuose, kurie vadinti de facto balsavimu dėl atsiskyrimo.

A. Maso vadovaujamas nepriklausomybės šalininkų aljansas laimėjo pakankamai vietų, kad galėtų kontroliuoti Katalonijos parlamentą, jei sudarys koaliciją su radikalia kairiąja partija CUP, irgi siekiančia atsiskyrimo nuo Ispanijos.

A. Maso aljansas žadėjo iki 2017 metų paskelbti nepriklausomybę, jei laimės rinkimus, tačiau pirmiausia jam reikia susitarti su CUP.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...