captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tendencija Latvijoje: daugėja gyventojų kinų, kurie laisvai kalba latviškai

Keletą metų Latvijoje galioja įstatymas, suteikiantis galimybę užsieniečiams – ne Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių piliečiams, investavusiems Latvijoje, gauti leidimą apsigyventi šalyje. Kaip praneša LRT RADIJO korespondentas Latvijoje Arūnas Vaikutis, tuo naudojasi daugelis, ypač kinai. Vien Jelgavos ir Bauskės apylinkėse gyvena pusantro šimto kinų.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

2010-aisiais Latvijos parlamentas priėmė įstatymą, pagal kurį užsieniečiai gali gauti leidimą penkerius metus gyventi Latvijoje, o kartu su juo ir atitinkamus privalumus – pavyzdžiui, galimybę laisvai judėti ES ribose. Tokio leidimo gavimo sąlyga – kad ir nekilnojamo turto (NT) už ne mažiau kaip 140 tūkst. eurų įsigijimas Latvijoje.

Galima investuoti ne tik į nekilnojamąjį turtą, bet ir pramonės įmones, kompanijas, jas steigti kartu su latviais. „Daugelis užsieniečių eina lengviausiu keliu ir įsigyja NT“, – tvirtina LRT RADIJO korespondentas.

Skaičiuojama, kad kaimynėje šalyje, pasinaudojant šiuo įstatymu, jau investuota apie milijardą eurų, du trečdaliai investicijų – į nekilnojamąjį turtą.

„Jei nori gyventi Rygoje ar jos apylinkėse, tarkime, Jūrmaloje, turi investuoti apie 150 tūkst. eurų, o kaimo vietovėse užtenka ir mažesnės investicijų sumos – apie 50–70 tūkst. eurų. Ką daro užsieniečiai? Norėdami laisvai keliauti ir gyventi ES, įsigyja žemės Latvijoje, kurios nedirba, arba, pavyzdžiui, kokią nors lūšnelę, kurioje realiai negyvena, bet oficialiai jie yra Latvijos gyventojai ir gali laisvai keliauti po visą Sąjungą“, – aiškina A. Vaikutis.

Anot LRT RADIJO korespondento, prašymai patenkinami ne visi – dalis yra atmetama, jei žvalgyba ar specialiosios tarnybos apie žmones surenka neigiamos informacijos. Kaip teigia A. Vaikutis, pastaraisiais metais Latvijoje padaugėjo kinų, vietnamiečių – jie Latvijoje investuoja ir apsigyvena.

Gavę leidimą penkerius metus gyventi Latvijoje, tokie asmenys kasmet turi ateiti pas valdžios pareigūnus ir parodyti, kad jie realiai gyvena šalyje. Po penkerių metų galima prašyti pratęsti leidimą gyventi Latvijoje.

„Kinai Latvijoje yra labai gerai integravęsi, net įsigiję žemės, kurią dirba. Jų vaikai lanko latvių mokyklas, laisvai kalba latviškai“, – pažymi A. Vaikutis.

Kaip pasakoja Ozolniekų savivaldybės seniūnas Janis Pelsis, kinai labai lojalūs Latvijos valstybei – netgi ateina pasiteirauti, kuriomis dienomis būtina iškelti valstybinę vėliavą, kaip elgtis per šventes.

„Jų vaikai taip pat dalyvauja latviškuose būreliuose: dainuoja, šoka“, – tęsia A. Vaikutis.

Jo teigimu, užsieniečiai labiausiai pamėgę Latvijos pietus, arčiau Lietuvos sienos. Jelgavos ir Bauskės apylinkėse, pasak A. Vaikučio, gyvena apie 150 kinų, gyvenamąją vietą čia yra deklaravę septyni egiptiečiai, keletas indų. Šiose apylinkėse gyvena ir pustrečio šimto lietuvių, tačiau jie čia – nuo seno.

Pasak LRT RADIJO korespondento Rygoje A. Vaikučio, yra ir tokio įstatymo oponentų, kurių manymu, reikėtų tvarką pakeisti. „Skeptikų teigimu, jei žmogus įsigijo tik nekilnojamojo turto, valstybė iš to turi mažai naudos. Tų, kurie realiai dalyvauja versle, skatina gamybą, yra tik vienas kitas. Visi eina lengviausiu keliu ir įsigyja NT. Rygoje netgi yra naujų rajonų, kur trečdalis ar pusė butų priklauso užsieniečiams. Aktyviai butai perkami ir Jūrmalos apylinkėse“, – pasakoja A. Vaikutis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...