captcha

Jūsų klausimas priimtas

ES ragina save būti solidaria, bet paradoksas – šalys atsitveria viena nuo kitos

Europos Sąjunga, kurdama Šengeno erdvę, deklaravo gerai saugomas išorines bendrijos sienas ir visiškai atviras jos viduje, kad šalių narių gyventojai nevaržomi galėtų judėti iš vienos valstybės į kitą. Pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų krizė šitą suvokimą apvertė aukštyn kojom. 
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Tapo aišku, kad išorinės sienos yra kiauros ir į Europos Sąjungą patekti visai nesudėtinga, o viena nuo kitos jos narės pradėjo tverti sienas ir net saugoti pasitelkdama kariuomenę. Po 20 metų laisvo judėjimo tą padarė Vokietija, nors toliausiai pažengė Vengrija.

Europos statistikos agentūros duomenimis, tarp balandžio ir birželio 213 tūkstančių pabėgėlių paprašė prieglobsčio, tai 85 procentai prašymų, pernai pateiktų per visus metus. Todėl ir kitos šalys, pastebėjusios vos pirmuosius pabėgėlių srauto požymius, žada atkurti pasienio kontrolę.

Nepraėjus ir keturioms minutėms, kai policija ėmė kontroliuoti pasienį su Austrija, sustabdyta pirmoji sirų grupė. Jie dar buvo negirdėję, kad Vokietija, iki kurios klaidžiojo beveik mėnesį, atnaujino pasienio kontrolę, ir kad po poros dienų šalies parlamentas sugriežtins prieglobsčio suteikimo taisykles. Angela Merkel anksčiau buvo pažadėjusi – Vokietija priims visus pabėgėlius iš Sirijos, nepaisydama, į kokią ES šalį jie pirmiausia pateko. Politikos posūkis įvykdytas greitai, policininkai mobilizuoti veiksmingai.

„Policija tikrina dokumentus ne tik keliuose, bet ir traukiniuose, neseniai sulaikėme 500 migrantų, kurie nepateikė būtinų dokumentų. Juos išsodinome iš traukinio“, – pasakojo Bavarijos žemės policijos atstovas Mathias Knottas.

Dar ne taip ir seniai Vokietija buvo kartu tais, kurie piktinosi, kad Danija blokavo kelią iki Vokietijos ir sustabdė traukinius, išsigandusi į Švediją traukiančių bėglių srauto. Kai Europa išgyvena tai, ką matė tik per Antrąjį pasaulinį karą, sunku sutarti ir kiek kuri ES narė turi pabėgėlių priimti, ir kaip jų srautą suvaldyti.

„Virš Šengeno pakibo grėsmė, o tai juk vienas didžiausių Europos Sąjungos pasiekimų ir vienas daugiausia naudos teikiančių politikos aspektų“, – nuogąstavo Jungtinių Tautų specialus atstovas migracijos reikalams Peteris Sutherlandas.

Nors Vokietija buvo pirmoji, po 20 metų laisvo judėjimo vėl įvedusi pasienio kontrolę, toliausiai pažengė Vengrija.

Serbijos, kuri tapo viena iš tranzito šalių migrantų kelyje į geresnį gyvenimą, pasienyje liepos 13 dieną Vengrija pradėjo tiesti 175 kilometrų užtvarą, tačiau paskutinį jos plyšį užtaisė tik šią savaitę – užblokavo perėjas, o aplinkiniuose rajonuose įvedė nepaprastąją padėtį. Šimtai žmonių įstrigo jos pasienyje Serbijos pusėje, ėmė reikalauti leisti pereiti ar pravažiuoti, o Vengrijos antiteroristinės pajėgos atsakė ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis, nors čia pat mažamečiai vaikai ir moterys.

Pasmerkimų už vadinamąją perteklinę jėgą Budapeštas negirdi bei yra pasirengęs atsitverti ir nuo Rumunijos, kurios darbai jos pasienyje jau pradėti, ir net nuo Kroatijos.

Dar nepamiršusi Balkanų karų ir jų sukeltos pabėgėlių bangos, Kroatija, kaip ir Vokietija, buvo pasirengusi atsiverti bėgliams iš Sirijos ar Irako, kai Vengrijai užblokavus pasienį, migrantai rado kitą kelią – per Kroatiją.

„Mes pasirengę priimti tuos žmones, kad ir kokio tikėjimo ar odos spalvos jie būtų. Taip pat esame pasirengę nukreipti juos ta kryptimi, kokia jie nori – į Vokietiją ar Skandinaviją“, – žadėjo Kroatijos ministras pirmininkas Zoranas Milanovičius.

Pabėgėlių srauto į Kroatiją negalima lyginti su žmonių jūra, kuri plūdo į Vokietiją, daugiausia Miuncheną, Hamburgą, Frankfurtą, bet priežastis, kodėl Zagrebas netruko nuleisti rankas – ta pati. Kroatijai užteko ir maždaug 13 tūkstančių žmonių, kad taptų aišku – padėties nevaldo, daug žmonių nakvoja lauke ar stotyse. Nesunku įsivaizduoti, ką išgyveno pareigūnai ir savanoriai, teikiantys pagalbą šimtams ištroškusių, išsekusių žmonių, išgirdę – pakeliui dar tūkstantis. Vyriausybė rado išeitį – užblokuoti kelius, jungiančius su Serbija, ir paskelbti – daugiau žmonių priimti negali.

Kai į kaimyninės Slovėnijos pasienį kas valandą ėmė atvykti pilni migrantų autobusai, Liubliana taip pat aiškiai parodė – nenorinti tapti tranzito šalimi bei sustabdė geležinkelio susisiekimą su Kroatija, kai tik atvyko pirmieji 150 migrantų. Atkakliausi, bandantys iš Kroatijos tęsti kelionę per Slovėnijos teritoriją buvo stabdomi pipirinėmis dujomis.

Dabar ryžtingai pradedama saugoti sienas. Kai prieš savaitę Vokietija vėl atnaujino pasienio su Austrija kontrolę, Berlyno pavyzdžiu pasekė Slovakija ir Čekija. Nedaug delsusi pasienio kontrolės postus vėl išrikiavo Austrija, teko stabdyti traukinių eismą ir visai uždaryti Zalcburgo stotį, kai ten susigrūdo vos ne tūkstantis migrantų. Sustiprino kontrolę Nyderlandai, o Lenkija sako laukianti pirmo nerimą keliančio signalo. Norvegija, kuri nėra Europos Sąjungos narė, bet Šengeno zonai priklauso, taip pat pranešė – pasienio kontrolė – vienas iš vyriausybės svarstomų dalykų.

Laikina sienų kontrolė laisvo judėjimo Šengeno zonoje nėra naujiena. Po teroro aktų Londone pasienį akyliau ėmė kontroliuoti Prancūzija. Pasienio kontrolė laikinai įvedama per didelius įvykius, tokius kaip pasaulio futbolo čempionatas. Šalis turi tokią teisę, jeigu kyla abejonių dėl saugumo, – iš pradžių dešimčiai dienų ir, jeigu grėsmė niekur nedingsta – iki dviejų mėnesių.

Net naiviausi netiki, kad per tokį laiką padėtis gali pasikeisti, nežinia kokių dar suvaržymų po poros mėnesių galima tikėtis laisvo judėjimo teritorijoje. Juk Dublino sutartis, pagal kurią pabėgėlis turi prieglobsčio prašyti pirmoje ES šalyje, į kurią atvyko, dabar prisimenama vis rečiau.

„Europos Sąjungoje trūksta Europos, Europos Sąjungoje trūksta sąjungos. To negali būti“, – piktinosi Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude Junckeras.

Bet kai prieglobsčio prašytojų nuo balandžio ir birželio ES registruota tiek, kiek beveik per visus metus pernai, o pabėgėlių gerokai daugiau, kasdien vis nauji jų maršrutai atsispindi Europos žemėlapyje. Tad dar ne sykį jums pranešime apie laukų takeliais traukiančias pabėgėlių grupes galbūt ir visai netoli jūsų namų, nes vienas naujų pabėgėlių maršrutų – per Lenkiją ir Lietuvą traukti į Skandinaviją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Pabėgėlių krizė Europoje

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...