captcha

Jūsų klausimas priimtas

EK pirmininkas: Europos Sąjungoje trūksta Europos ir trūksta sąjungos

„Nenorėčiau būti pesimistas, bet galiu pasakyti, kad dabartinė padėtis ES nėra labai gera. ES trūksta Europos ir ES trūksta sąjungos. Mes tam norėtume padaryti galą ir turime padaryti galą, suvieniję jėgas“, – sakė Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude`as Junckeris, skaitydamas savo metinį pranešimą, kurį skyrė pabėgėlių krizės klausimui. J.-C. Junckeris paragino ES šalis imtis neatidėliotinų priemonių ir privaloma tvarka perkelti 120 tūkst. pabėgėlių iš Graikijos, Italijos ir Vengrijos į kitas ES nares. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad precedento neturintis pabėgėlių skaičius sudaro tik 0,11 proc. ES gyventojų skaičiaus, kai Libane – 25 proc.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Pasak EK vadovo, atėjo laikas imtis garbingų veiksmų, o pirmasis prioritetas šiandien yra ir turi būti pabėgėlių krizės sprendimas.

„Nuo pat metų pradžios 500 tūkst. žmonių atvyko į Europą. Dauguma jų atvyko iš Sirijos, „Islamo valstybės“, veikiančios Libijoje, teroro ir diktatūros valdomos Eritrėjoje. Graikija turi 200 tūkst. pabėgėlių, Vengrija – mažiau nei 150 tūkst., Italijoje jau yra apie 120 tūkst.

Skaičiai išties yra įspūdingi. Kai kuriems – bauginantys, tačiau dabar nėra tinkamas momentas bijoti, gąsdintis. Atėjo laikas priimti drąsius, ryžtingus, vieningus sprendimus ES, valstybėse narėse bei ES institucijose. Pats svarbiausias ir skubiausias reikalas prieš visus kitus dalykus pirmiausia yra humaniškumo ir žmogiškojo orumo reikalas. Europai tai taip pat yra ir istorinio sąžiningumo momentas“, – tvirtina EK vadovas.

Priminė apie pabėgėlius europiečius

J.-C. Junckeris savo kalboje ragino prisiminti, kad Europa yra žemynas, kur visi kažkada esame buvę pabėgėliais: „Mūsų bendroji istorija pažymėta milijonais europiečių, kurie bėgo nuo religinio ar politinio persekiojimo, karo, diktatūrų, depresijos ir priespaudos. XVII a. buvo bėgančių iš Prancūzijos. Žydai, sintai, romai, daugelis kitų bėgo iš Vokietijos per nacių terorą praeito šimtmečio ketvirtajame ir penktajame dešimtmečiuose. [...] Po to, kai buvo sukilta prieš sovietų priespaudą, slovakai, čekai ieškojo prieglobsčio kitose šalyse, įskaitant ir mano šalyje po to, kai 1968 m. buvo numalšintas Prahos pavasaris. Šimtai bėgo ir vykstant karui Jugoslavijoje. Tai nebuvo prieš daug šimtų metų. Tai buvo paskutinis XX a. dešimtmetis. Ar mes tai pamiršome?“

Pasak EK vadovo, dėl baisios europinės patirties 1951 m. buvo pasirašyta Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso, pagal kurią buvo sutarta suteikti pabėgėlio statusą tiems, kurie bėga nuo karo ar totalitarinės priespaudos.

„Mes, europiečiai, turime žinoti ir visada atsiminti, kodėl pabėgėlio statuso suteikimas ir pagrindinių teisių suteikimas yra labai svarbu. Teisė gauti prieglobstį yra labai svarbi europinė tarptautinė vertybė, kurios negalime pamiršti“, – kalbėjo J.-C. Junckeris.

J.-C. Junckerio įsitikinimu, nepaisant savo silpnumų, kuriuos patys įsikalbame, vis tiek Europa pasaulyje yra laikoma ta vieta, kur surandamas prieglobstis: „Europa šiandien yra vilties, stabilumo vieta daugeliui žmonių Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje. Turiu pabrėžti, kad tai yra tai, kuo mes turime didžiuotis, o ne tai, ko turime bijoti.“

Pabėgėliai Europoje tesudaro 0,11 proc., kai Libane – 25 proc. 

Anot EK pirmininko, nepaisant didelių skirtumų ES valstybėse narėse, tai – pati stipriausia sąjunga, o Europa – stipriausias žemynas: „Tie, kurie kritikuoja ES, turi pripažinti, kad tai yra taikos ir stabilumo vieta. Tuo turime didžiuotis. Turime priemonių, kad galėtume padėti bėgantiems nuo karo, teroro ir priespaudos. Kai kas norėtų pasakyti – viskas gerai, bet visiems padėti negalime. Tai tiesa. Europa negali išspręsti visų pasaulio problemų, tačiau būkime sąžiningi ir į tai pasižiūrėkime kitaip. Precedento neturintis pabėgėlių skaičius atvyksta į Europą, tačiau tai sudaro tik 0,11 proc. ES gyventojų skaičiaus. Libane pabėgėliai sudaro 25 proc.“

J.-C. Junckerio teigimu, kol yra problemų Libijoje ir Sirijoje, pabėgėlių problema neišnyks.

„Galime statyti sienas, galime kitaip bandyti išvengti to, tačiau, jeigu tai būtumėte jūs, jeigu aplink jus griūtų pasaulis? Nėra kainos, kurią sumokėtumėte, nebūtų sienos, kurios neperliptume, nebūtų jūros, kurios neperplauktumėte ir nebūtų valstybės sienos, kurios nepereitumėte. Bėgama nuo vadinamosios „Islamo valstybės“. Kodėl mes nesame pasirengę padėti jiems? Turime padėti tiems žmonėms ES teritorijoje. Pats laikas veikti ir valdyti pabėgėlių krizę. Alternatyvos nėra“, – tikino J.-C. Junckeris.

ES narės nevykdo savo įsipareigojimų

Pasak EK vadovo, Europoje nėra bendrų standartų, kaip priglausti pabėgėlius, turint galvoje orumą, prieglobsčio prašymus, tačiau yra kriterijai, kas turi teisę prašyti prieglobsčio. „Šie standartai turi būti įgyvendinti ir jų turi laikytis visos šalys, tačiau taip nėra. Prieš vasarą komisija pradėjo 32 pažeidimo procedūras prieš valstybes nares, nes jos nevykdė to, ką buvo įsipareigojusios daryti. Mes rengiame teisės aktus, tačiau jie neįgyvendinami. Valstybės narės turi įgyvendinti bendrus ir nacionalinius teisės aktus“, – sakė J.-C. Junckeris.

EK, pasak J.-C. Junckerio, siūlo, kad 120 tūkst. žmonių iš Graikijos, Italijos ir Vengrijos būtų perkelti į kitas ES nares. Tai, pasak Ek vadovo, reikia daryti privaloma tvarka: „Kreipiuosi į valstybes nares, kad jos patvirtintų komisijos pasiūlymą dėl neatidėliotinų priemonių, 160 tūkst. pabėgėlių apgyvendinimo. Tai buvo nutarta per ministrų tarybą rugsėjo 14 d. Europiečiai turi priglausti tiek žmonių. Tikiuosi, kad šį sykį visi dės pastangas. Nereikia retorikos, reikia veiksmų. Jų reikia dabar.“

J.-C. Junckeris taip pat ragino neskirstyti pabėgėlių pagal religiją: „Tai žmonės, kurie atvyksta iš Sirijos ir Libijos šiandien. Taip gali nutikti Ukrainoje rytoj. Ar mes rinksimės? Ar atskirsime katalikus, žydus, musulmonus? Europa turėjo pakankamai blogos patirties, skirstydama žmones, pagal religijas. Kai kalbame apie pabėgėlius, nėra religijos.“

Siūlo sudaryti saugių šalių sąrašą

EK pirmininkas savo pranešime taip pat sakė, kad reikia atskirti tuos, kuriems reikalinga apsauga, ir tuos, kurie palieka savo šalį dėl kitokių priežasčių, kurie neturi teisės prašyti prieglobsčio. Todėl EK siūlo sudaryti saugių kilmės šalių sąrašą. Šis sąrašas, anot J.-C. Junckerio, leis valstybės narėms greičiau vykdyti prieglobsčio prašymo procedūras.

„Saugumo prielaida turi būti taikoma visoms šalims, kurios atitinka pagrindinius kriterijus dėl ES narystės: demokratija, teisės viršenybė. Tai turi būti taikoma ir visoms šalims, kurios yra Vakarų Balkanuose. Tai yra tos šalys, kurios turi valstybių narių kandidačių statusą. Tai yra procedūrinis supaprastinimas.

Prieglobsčio prašytojams iš Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, buvusios Jugoslavijos Respublikos, Makedonijos, Kosovo, Turkijos neturėtų būti suteikiamas prieglobstis. Reikėtų susitelkti ties pabėgėliais, kuriems reikalingas prieglobstis. Saugių šalių sąrašas neatims prieglobsčio prašymo teisių iš kitų šalių. Tai yra svarbu. Mes ne neutralizuojame Ženevos konvencijos. Prieglobsčio prašymas yra teisė“, – kalbėjo EK pirmininkas.

Truputis dėmesio ir Ukrainai bei rytinių ES narių saugumui

J.-C. Junckeris savo pranešime šiek tiek dėmesio skyrė ir situacijai Ukrainoje bei išreiškė paramą Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pastangoms sureguliuoti padėtį šalyje.

„Turime jį remti, nes jis turi drąsos imtis veiksmų. Jo šalyje situacija nelengva. Daug ką reikia nuveikti. Tie, kurie abejoja, ar ES turėtų kištis į Ukrainos klausimus, klysta. Ne kartą siūlėme padėti P. Porošenkai, atsiliepti į jo prašymus. 3,41 mlrd. [eurų – LRT.lt] bus skirta Ukrainai. Siekiame padėti Ukrainai užsitikrinti dujų tiekimą. Taip pat padedame vykdyti teismų reformas“, – sakė EK vadovas.

Jis tvirtino darysiąs viską, ką gali, kad taryba patvirtintų vizų panaikinimą Ukrainos piliečiams, atvykstantiems į Europą.

„Kaip buvo teigta, Maidanas – ne tik demokratijos, narystės ES klausimas. Ukrainiečiai nenori gyventi šalyje, kurioje yra didelė korupcija. Siekiama ją panaikinti ir mes turime šioje srityje padėti“, – teigė J.-C. Junckeris. 

Jis taip pat akcentavo, kad visos narės – ir Rytų Europos valstybės narės, ir Balkanų šalys – turi žinoti, ir Maskvai turi būti aiškiai pasakyta, kad sienos yra neliečiamos. „Baltijos šalys ir Lenkija yra labai svarbios ES valstybės narės. Neleisime joms atsidurti pavojuje, jei būtų pažeistas jų saugumas ar sienos“, – tvirtino J.-C. Junckeris.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...