captcha

Jūsų klausimas priimtas

J. Stoltenbergas: NATO gynybos stiprinimas neuždaro durų politiniam dialogui su Rusija

Šią savaitę šešiose rytinėse NATO narėse, tarp jų ir Lietuvoje, atidarytos vadavietės, kurių pagrindinis uždavinys – pasirūpinti logistika, priimant NATO greitojo reagavimo pajėgas, taip pat planuojant pratybas, renkant žvalgybinę informaciją. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, štabo atidarymui pasirinkęs Vilnių, sako, kad tai dalis didžiausio NATO gynybos stiprinimo nuo Šaltojo karo pabaigos.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Šią savaitę šešiose rytinėse NATO narėse, tarp jų ir Lietuvoje, atidarytos vadavietės, kurių pagrindinis uždavinys – pasirūpinti logistika, priimant NATO greitojo reagavimo pajėgas, taip pat planuojant pratybas, renkant žvalgybinę informaciją. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, štabo atidarymui pasirinkęs Vilnių, sako, kad tai dalis didžiausio NATO gynybos stiprinimo nuo Šaltojo karo pabaigos.

Rusija Aljanso gynybos stiprinimą vadina provokacija, nors pati, kaip sako Lietuvos užsienio reikalų ministras, šiais metais planuoja 4 tūkst. pratybų, tuo metu NATO – 300, t.y., daugiau nei dešimt kartų mažiau.

NATO generalinis sekretorius interviu „Savaitei“ pripažįsta, kad pasitikėjimas Rusija pakirstas, tačiau nevadina jos prieše. Pasak jo, svarbu yra palikti atviras politinio bendradarbiavimo su Rusija duris.

– NATO pajėgų integravimo vienetų tikslas yra sudaryti tinkamas sąlygas priimti sąjungininkų pajėgas, taigi jie rengiasi gynybai nuo agresijos. Ta agresija galima iš Rusijos, taigi ar Rusiją galima vadinti priešu?

– Rusija nėra strateginis partneris. Daug metų stengėmės kurti strateginę partnerystę, tačiau nepavyko. Svarbiausias NATO pajėgų integravimo vienetų uždavinys – tai gyvybiškai svarbi sąsaja tarp nacionalinių, Lietuvos, pajėgų ir daugiašalių NATO pajėgų. Ta sąsaja mums reikalinga ruošiantis pratyboms, planuojant ir galiausiai priimant pastiprinimą, jei to prireiktų.

– Bet Rusija tai vadina provokacija. Kodėl jie taip vertina?

– Viskas, ką mes darome, yra skirta gynybai, tai yra proporcingi veiksmai ir atitinka mūsų tarptautinius įsipareigojimus. Žinoma, NATO turi reaguoti, kai matome, kad saugumo aplinka apie mus keičiasi. Matome agresyvesnę Rusiją. Rusija atsakinga už agresyvius veiksmus Ukrainoje, neteisėtą Krymo aneksiją, Rytų Ukrainos destabilizavimą. Ir mes reaguojame į tai, nes NATO įsipareigojimas ginti ir saugoti savo sąjungininkes nuo bet kokios grėsmės yra tvirtas ir nekeičiamas.

– Tai ar galime pasakyti, kad Rusija dabar priešas?

– Per daug paprasta būtų pasaulį dalyti į priešus ir draugus. Kaip sakiau, bandymai po Šaltojo karo atkurti strateginę partnerystę nėra sėkmingi. Pasitikėjimas yra labai pakirstas dėl Rusijos elgesio ne tik Ukrainoje, bet ir Gruzijoje. Tai didelis iššūkis, Rusija turi gerbti tarptautinę teisę ir savo kaimynų sienas.

– Kalbant apie iššūkius. NATO išsiplėtė, bet priešakinės bazės liko ten, kur ir buvo. Naujasis Lenkijos prezidentas vėl iniciavo diskusijas dėl būtinybės Rytų Europoje kurti nuolatines NATO bazes. Kokia Jūsų nuomonė apie tai?

– NATO jau padidino savo buvimą rytinėje Aljanso dalyje. Tai mes padarėme pristatydami vadinamąsias saugumo užtikrinimo priemones. Tai reiškia – didesnė oro policijos misija, daugiau lėktuvų ore, daugiau rotuojamų karių, daugiau pratybų. Daugiau laivų Juodojoje ir Baltijos jūrose.

Taip pat išankstinis pajėgų dislokavimas: Jungtinės Valstijos jau pranešė, kad dislokuos čia įrangos. Išankstinis dislokavimas yra svarbi NATO ir sąjungininkų buvimo rytiniame Aljanso flange dalis. Prie to pridėkime išaugusį gebėjimą reikalui esant sustiprinti pajėgas. Tai ir greitojo reagavimo pajėgos, ir dvigubai išaugusios NATO pajėgos. Visi šie didėjimai yra ne tik mūsų buvimas, bet ir galimybė sustiprinti pajėgumus.

– Jūs užsiminėte apie oro policijos misiją. Kodėl buvo priimtas sprendimas sumažinti naikintuvų skaičių Baltijos šalyse?

– NATO yra įsipareigojusi tęsti oro policijos misiją. Lėktuvų yra tiek, kiek reikia ją atlikti. Lėktuvų skaičius keitėsi, bet turime tokį skaičių, kokio reikia oro policijos misijai. Manau, kad taip pat labai svarbu priminti, jog turime lėktuvus dviejose Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Taigi lėktuvai yra skirtingose vietose ir visi jie yra Baltijos šalių oro policijos misijos dalis. Mūsų įsipareigojimas tęsti oro policijos misiją yra tvirtas ir mes būsime tiek, kiek reikės.

– Vokietija jau kalba apie tai, kad reikia ieškoti dialogo su Rusija, ne tik garantuoti saugumo užtikrinimo priemones. Kaip gali Baltijos šalys ir visa Rytų Europa būti tikros dėl tų priemonių, kai viena didžiausių Europos valstybių kalba apie dialogo su Rusija būtinybę?

– Praėjusių metų pavasarį NATO nutarė sustabdyti praktinį bendradarbiavimą su Rusija, bet politinius kanalus paliko atvirus. Ir nėra jokio prieštaravimo tarp gynybos stiprinimo ir politinio įsitraukimo. Iš tiesų esu tikras, kad mums reikia stiprios gynybos, iš anksto numatytų priemonių, nes tai geriausios sąlygos ir politiniam įsitraukimui. Tai yra mano, kaip politiko, patirtis.

Aš dirbau su Rusija kaip politikas daug metų skirtingose srityse – energetikos, aplinkosaugos, žuvininkystės, sienų nustatymo klausimais Barenco jūroje. Ir Norvegija turėjo tuos pragmatinius darbinius santykius su Rusija ir tai ne nepaisant, bet dėl narystės NATO. Nes buvimas NATO dalimi sustiprina pozicijas santykiuose su Rusija. Tokia žinia tinka visai NATO. Karinė galia sudaro sąlygas politiniam įsitraukimui.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close