captcha

Jūsų klausimas priimtas

Migrantų krizė kėsinasi į Šengeno sistemą

Europos Sąjungos branginamai laisvo vidaus judėjimo sistemai kyla vis didesnė grėsmė, Bendrijos šalims mėginant susitvarkyti su rekordiniu skaičiumi pabėgėlių ir migrantų, mėginančių patekti į jų teritorijas, sako pareigūnai ir analitikai.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Europos Sąjungos branginamai laisvo vidaus judėjimo sistemai kyla vis didesnė grėsmė, Bendrijos šalims mėginant susitvarkyti su rekordiniu skaičiumi pabėgėlių ir migrantų, mėginančių patekti į jų teritorijas, sako pareigūnai ir analitikai.

Teks atnaujinti sienų kontrolę

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šią savaitę paskelbė neįprastai atvirą perspėjimą, kad vienu iš sėkmingiausių Europos pasiekimų laikomai Šengeno zonai, kurios 26 šalių gyventojai gali kirsti sienas be pasų tikrinimo, iškilo pavojus.

Antradienį Vengrija uždarė savo pagrindinę traukinių stotį, kad užkirstų prieglobsčio ieškančių asmenų judėjimą gilyn į ES, bet apžvalgininkai reiškė nuogąstavimus, kad džinas jau paleistas iš butelio ir kad kitoms šalims teks atnaujinti vidinių sienų kontrolę, siekiant sustabdyti šį antplūdį.

„Jeigu visa Europa nesiims priemonių, dabartinė padėtis kelia susirūpinimą dėl laisvojo judėjimo ES širdyje“, – naujienų agentūrai AFP sakė Paryžiuje dirbantis migracijos ekspertas Matthieu Tardis.

„Kelti klausimą dėl Šengeno yra rizikinga, nes kiekviena šalis šią sritį tvarko atsižvelgdama į nacionalines normas, pagrįstas visuomenės nuomone, o galutinė problema, dėl kurios būtų keliamas klausymas, yra nacionalinių sienų kirtimas“, – aiškino jis.

1995 metai įkurta Šengeno zona, kurios pavadinimas susijęs su vienu Liuksemburgo pasienio miesteliu, panaikino pasų kontrolę keliaujant tarp 22 ES šalių ir Bendrijai nepriklausančios Norvegijos, Šveicarijos, Islandijos bei Lichtenšteino.

Šios sistemos šalininkai sakė, kad ji yra itin naudinga Europos vieningajai rinkai, nes buvo sutaupyta daug išlaidų, eliminavus pasienio biurokratų armijas, be to, buvo sugriauti psichologiniai barjerai tarp europiečių.

Tačiau dabar ši sistema braška neatlaikydama didžiausios migrantų krizės nuo Antrojo pasaulinio karo, kai pabėgėliai iš Sirijos, Afganistano ir Afrikos šalių plūsta į Europą, gelbėdamiesi nuo karų ir represijų.

Vokietija užsimerkia prieš taisykles

ES taisyklės sako, kad pabėgėliai turi prašytis prieglobsčio toje Bendrijos šalyje, į kurią jie pirmiausiai atvyko. Kai Vokietija praeitą savaitę pareiškė nebetaikysianti šios taisyklės Sirijos piliečiams, daugybė žmonių mėgino pasiekti tą šalį, keliaudami per kitas ES valstybes, taip pat kilo didelė sumaištis dėl migracijos taisyklių ir Šengeno zonos nuostatų santykio.

Dėl šios priežasties didžiulis krūvis tenka Vengrijai, kurios policija antradienį neleido šimtams migrantų išvažiuoti į kitas Vakarų Europos šalis iš pagrindinės Budapešto traukinių stoties.

Tuo tarpu Austrija sugriežtino transporto priemonių tikrinimą keliuose prie sienos su Vengrija, kur praeitą savaitę buvo rastas sunkvežimis, kurio priekaboje pareigūnai aptiko 71 negyvą migrantą, įskaitant keturis vaikus. Policija tikino, kad atliekami saugumo patikrinimai, o ne įprasta sienos kontrolė, nes tos priemonės nukreiptos vien prie žmonių kontrabandininkus.

Sąžiningas perskirstymas arba grėsmė Šengenui

Šengeno sistema taip pat patiria papildomą spaudimą, didėjant nuogąstavimams dėl nepakankamo saugumo, kuriuos dar labiau sustiprino praeitą savaitgalį įvykdytas išpuolis greitajame traukinyje, važiavusiame iš Amsterdamo į Paryžių.

A. Merkel, įtakingiausia iš Europos lyderių, pirmadienį užsiminė apie Šengeno sistemos problemas, sakydama, kad ES šalys turi išspręsti nesutarimus dėl pasidalijimo migrantais, siekiant sumažinti per didelę naštą, tenkančią Italijai, Graikijai ir Vengrijai, arba atsisakyti svajonės apie žemyną be sienų.

„Jeigu nepasieksime sąžiningo perskirstymo, tuomet iškils klausimas dėl Šengeno, o mes to nenorime“, – pabrėžė A. Merkel, kurios šalis iki šiol buvo lyderė sprendžiant migrantų krizę.

Italijos užsienio reikalų ministras Paolo Gentiloni išsakė panašų perspėjimą praeitą mėnesį.

„Grėsmė kyla vienam iš fundamentalių Europos Sąjungos stulpų: laisvajam žmonių judėjimui“, – pareiškė jis.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...