captcha

Jūsų klausimas priimtas

Po susirėmimų Kijeve Ukraina kaltina ultranacionalistus

Vienas Ukrainos nacionalinės gvardijos karys žuvo, o dar dešimtys žmonių buvo sužeisti pirmadienį per policijos ir nacionalistų protestuotojų susirėmimus Kijeve, kai įstatymų leidėjai preliminariai pritarė ginčijamoms konstitucijos pataisoms, turinčioms padidinti separatistinių regionų autonomiją.
 
Sergii Kharchenko/Sipa USA nuotr.
Sergii Kharchenko/Sipa USA nuotr.

Vienas Ukrainos nacionalinės gvardijos karys žuvo, o dar dešimtys žmonių buvo sužeisti pirmadienį per policijos ir nacionalistų protestuotojų susirėmimus Kijeve, kai įstatymų leidėjai preliminariai pritarė ginčijamoms konstitucijos pataisoms, turinčioms padidinti separatistinių regionų autonomiją.

Galingosios šalys išreiškė gilų susirūpinimą dėl kraujo liejimo, o Ukrainos vyriausybė dėl jo kaltino ultranacionalistus.

Šie neramumai buvo didžiausi sostinėje po praeitų metų pradžioje įvykusios Euromaidano revoliucijos, per kurią buvo nuverstas Maskvos palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius, o vėliau prasidėjo separatistų sukilimas Ukrainos rytiniame pramonės regione.

Premjeras Arsenijus Jaceniukas kaltino ultranacionalistus dėl smurto per kurį, kaip nurodė Vidaus reikalų ministerija, buvo sužeisti 125 žmonės, iš jų šeši – sunkiai.

„Tuo metu, kai Rusija ir jos banditai stengiasi sunaikinti mūsų šalį, bet nepajėgia to padaryti fronte, vadinamosios proukrainietiškos politinės jėgos stengiasi atidaryti antrąjį frontą šalies viduje“, – sakoma A. Jaceniuko kreipimesi į tautą.

Prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad šis smurtas yra „dūris į nugarą“ ir kad kaltininkai nusipelnė „rūsčios“ bausmės.

Savo ruožtu Kijevo meras Vitalijus Klyčko pavadino piktadarius „atmatomis“. Europos Sąjunga, Rusija, JAV, Prancūzija ir Vokietija taip pat išsakė susirūpinimą.

„Šiandienos įvykiai labai neraminantys“, – sakė ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini, o Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas pasmerkė „smurto prasiveržimą“ Kijeve.

JAV valstybės departamento atstovas Markas Toneris sakė, kad „demokratinėje visuomenėje nusiskundimai turi būti sprendžiami taikiai ir teisėtai“.

„Taip pat raginame išsamiai ištirti šiandienos smurto priežastis. Atsakingieji turi būti patraukti atsakomybėn“, – pažymėjo M. Toneris.

Smurtas įsiplieskė po to, kai įstatymų leidėjai pirmuoju skaitymu pritarė konstitucijos reformoms, kurias kritikai vadina „nukreiptomis prieš Ukrainą“, nes jos suteikia didesnes galias Maskvos palaikomiems separatistams šalies rytuose.

Už teisės aktų paketą balsavo iš viso 265 Aukščiausiosios Rados nariai.

Per audringą posėdį kai kurie įstatymų leidėjai piktai mėgino sutrukdyti balsavimą, kurį jie smerkė kaip „parankų Vladimirui Putinui“. Kai kurie skandavo „Gėda!“

Dėl tų reformų buvo susitarta vasarį Minske pasirašius taikos sutartį, tarpininkaujant Vokietijai ir Prancūzijai. Tas susitarimas ragina Kijevą įgyvendinti valdžios decentralizaciją iki šių metų pabaigos.

„Prieš Ukrainą nukreiptas karas“

Pareigūnai nurodė, kad vienas Nacionalinės gvardijos karys, 24 metų šauktinis Ihoris Derbinas iš Chersono srities, mirė nuo sužalojimų.

Vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas iš pradžių sakė, kad karys mirė pašautas į širdį, bet vėliau patikslino, kad gvardietį sužalojo granatos skeveldros.

A. Avakovas nurodė, kad taip pat buvo sužeistas vienas jo pavaduotojas – Vosylis Paskalis – ir keli žurnalistai.

Vienas naujienų agentūros AFP korespondentas sakė, kad abi pusės naudojo ašarines dujas.

Vidaus reikalų ministerija dėl tų neramumų kaltina nacionalistų partiją „Svoboda“ („Laisvė“), sakydama, kad tarp sulaikytųjų yra vienas tos partijos sukarinto sparno narys, kaltinamas sviedęs kovinę granatą.

„Suimta daugiau negu 30 žmonių. Jų bus daugiau“, – pažymėjo A. Avakovas ir pridūrė, kad žmonės, kurie metė „kelis“ sprogstamuosius užtaisus, vilkėjo marškinėlius su „Svoboda“ logotipu.

Pareigūnai įvykio vietoje konfiskavo vieną rankinę granatą F1.

„Svoboda“ neigė tuos kaltinimus, sakydama, kad už smurtą atsakingi valdžios pareigūnai, kurie esą pirmieji panaudojo jėgą prieš protestuotojus.

Ši partija, vadovaujama karingo būdo nacionalisto Oleho Tiahnyboko, pareiškė, kad tie sprogdinimai buvo provokacija, turinti pakurstyti įtarimus dėl „Ukrainos patriotų“.

Pareigūnai pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl tų riaušių.

„Tyrimas ir bausmė bus neišvengiami“, – pabrėžė A. Avakovas, pridūręs, kad tie susirėmimai yra „prieš Ukrainą nukreiptas karas“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...