captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusijos atgrasymo idėja, kuriai nelemta išsipildyti?

Naujojo Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos kalboms apie Vidurio ir Rytų Europos šalių aljansą virsti realybe nėra nei pakankamai pagrindo, nei prasmės, sako politikos apžvalgininkas, savaitraščio „Veidas“ vyr. redaktorius Rimvydas Valatka. Savo ruožtu Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala pažymi, kad siekiamybė būtų bent jau didesnė šių šalių interesų vienybė.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Naujojo Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos kalboms apie Vidurio ir Rytų Europos šalių aljansą virsti realybe nėra nei pakankamai pagrindo, nei prasmės, sako politikos apžvalgininkas, savaitraščio „Veidas“ vyr. redaktorius Rimvydas Valatka. Savo ruožtu Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala pažymi, kad siekiamybė būtų bent jau didesnė šių šalių interesų vienybė.

Naujasis Lenkijos prezidentas pasiuntė signalą, kad Vidurio ir Rytų Europos šalių aljanso kūrimas, vadovaujant Varšuvai, bus jo kadencijos prioritetas. Aljanso narėmis turėtų tapti Lenkija, Rumunija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Baltijos šalys.

LRT.lt pašnekovai sutinka – tokį vieningą darinį šiandieną sukurti būtų sudėtinga ir dėl kai kurių šalių flirto su Maskva, ir dėl ne visai gerų tarpusavio santykių. Savo ruožtu R. Valatka atkreipia dėmesį į tai, kad visos šalys yra NATO narės ir ji – pagrindinė vienijanti jėga.

R. Valatka: pats A. Duda negalvoja, kad idėja bus realizuota

Politikos apžvalgininkas atkreipia dėmesį į tai, kad A. Duda yra jaunas politikas. Be to, jis ir jį iškėlusi partija į valdžią ateina po ilgos pertraukos.

„Be jokios abejonės, A. Dudai reikia kaip nors į save atkreipti dėmesį. Todėl šią idėją priskirčiau prie tų, kurios nei bus realizuotos, nei pats A. Duda galvoja, kad ją galima būtų realizuoti.

Tačiau visos šios valstybės yra NATO narės, tad išgalvoti kažkokius klubus NATO viduje nėra prasmės. Vienintelė jėga, kuri gali vienyti, yra JAV ir NATO struktūros. Juk patys lenkai prašo, kad JAV atsiųstų savo karius ir įkurtų karines bazes Lenkijoje. Jie supranta, kad be amerikiečių pagalbos užpuolimo pasekmės būtų liūdnos“, – kalba R. Valatka.

Pašnekovo manymu, svarbiausia šioms šalims – stiprinti savo gynybą, būti pasirengusioms atremti agresiją. „Žinoma, dėl vieno reikia sutikti – kvaila Lietuvos politika lenkų mažumos klausimu, atsainus požiūris į Lenkiją mūsų gynybos stiprinimui tikrai nepadeda“, – priduria R. Valatka.

L. Kojala taip pat teigia manantis, kad svarbiausią vaidmenį Vidurio ir Rytų Europos šalių gynyboje vaidina NATO, o vieningesnį šalių požiūrį ir bendrus interesus jis laiko reikšminga siekiamybe.

„Į tokio aljanso kūrimą A. Duda turbūt pirmiausiai žvelgia per NATO prizmę. Jis kalba apie tai, kad tos šalys turi kiek įmanoma aktyviau ginti savo interesus, išsikovoti, kad Rytų Europos dalyje būtų dislokuotos NATO pajėgos, bazės.  

Bet jei žvelgtume į patį Vyšegrado formatą, matytume, kad net ir jame nepavyksta suderinti visų interesų, įgyvendinti iškeltų tikslų. Tos šalys netapo vienetu, turinčiu vieningus interesus, tad kalbėti apie dar platesnį darinį turbūt nereikėtų. A. Duda brėžia tam tikrą idėjinį žemėlapį, tokiu būdu akcentuodamas Rytų Europą kaip pagrindinį Lenkijos strateginį veikimo lauką“, – teigia L. Kojala.

Kliudytų interesai Rusijoje

Prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo svarstoma Baltijos šalių, Suomijos bei Lenkijos sąjunga, tačiau dėl Lenkijos agresijos Lietuvoje ir prastų šių dviejų šalių santykių bei kitų priežasčių sąjungos idėja nebuvo realizuota. Šiandieną, pasak pašnekovų, Vidurio ir Rytų Europos aljanso idėjai galėtų kliudyti Rusijai prielankumą demonstruojančios šalys.

„Būtent tos šalys, kurios savo nacionalinius interesus iškelia aukščiau bet kokio regioninio ar ES bendradarbiavimo, yra pagrindinė kliūtis daugeliui bendros politikos krypčių. Akivaizdu – Vengrija, Čekija pirmiausiai į viską žvelgia per nacionalinį interesą.

Jei Rusija sutinka tiesti dujotiekį per Vengriją arba suteikti jai paskolas mainais už tam tikrą politinę įtaką, Budapeštas yra linkęs sutikti. Tokiomis aplinkybėmis kalbėti apie galimybę bendradarbiauti su Lenkija, Lietuva ir kitomis šalimis, pakylant aukščiau nacionalinio intereso lygmens, yra praktiškai neįmanoma“, – tikina L. Kojala.

Tiesa, pažymi RESC analitikas, net ir tokios šalys, kaip Vengrija, nenoromis, tačiau sutiko, kad Rusijai būtų taikomos sankcijos.

Lietuvos ir Lenkijos santykiai – nepakankamai šilti

Lietuvos ir Lenkijos santykiai tokiam bendradarbiavimo stiprinimui nekliudytų, tačiau nėra tokie šilti, kokie galėtų būti, pastebi LRT.lt pašnekovai.

„Nors, Vilniaus ir Varšuvos pozicija yra vieninga daugeliu strateginių klausimų, šalių santykiuose tikrai nebuvo žengtas žingsnis į priekį, santykiai išlieka šalti. Manau, pirmieji A. Dudos retorikos pavyzdžiai, sprendimas pirmiausiai vykti į Estiją rodo, kad Lenkija tiesti rankos neketina. Kalbama, kad Lietuva turi ištesėti pažadus, susijusius su rašmenimis lenkų kalba, lentelėmis, tik tada bus galima kalbėti apie atšilimą.

Tai rodo, kad nei A. Duda, nei galbūt būsimoji Lenkijos valdžia Parlamente lūžio nepadarys. Dėl to yra apmaudu, nes dabartiniame kontekste glaudesnis bendradarbiavimas ir geresnė santykių atmosfera būtų naudinga. Kita vertus, nors santykių atmosfera tarp Lenkijos ir Lietuvos nėra geriausia, strateginiame lygmenyje bendradarbiavimas vyksta pakankamai sėkmingai“, – kalba L. Kojala. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...