captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Cipro „Syriza“ skilo

Graikijos premjeras Aleksis Cipras puikiai žinojo, kad naujas didelis finansinio gelbėjimo paketas užrūstins daugelį veikėjų jo radikalioje kairiojoje „Syriza“ partijoje, bet dabar sunkiai iškovotas pagalbos planas atsiėjo jam vyriausybės vadovo postą.
Xinhua/Sipa USA/Scanpix nuotr.
Xinhua/Sipa USA/Scanpix nuotr.

Graikijos premjeras Aleksis Cipras puikiai žinojo, kad naujas didelis finansinio gelbėjimo paketas užrūstins daugelį veikėjų jo radikalioje kairiojoje „Syriza“ partijoje, bet dabar sunkiai iškovotas pagalbos planas atsiėjo jam vyriausybės vadovo postą.

Nors jo partijos giežto kurso šalininkai paskelbė, kad įkūrė naują „Liaudies vienybės“ partiją ir turės pasitikėjimą tų, kurie referendumo metu pasakė „ne“, tačiau A. Cipras gali jaustis ramus, nes, pagal visuomenės apklausas, šiuo metu jis yra populiariausias politikas.

Graikijos opozicijos lyderis po A. Cipro atsistatydinimo turės galimybę suformuoti naują ministrų kabinetą. Pranešama, kad po susitikimo su Graikijos prezidentu konservatyvios „Naujosios demokratijos“ partijos lyderis Vangelis Meimarakis tam turės tris dienas. Apžvalgininkai sako, kad jis neturi pakankamai paramos, todėl greičiausiai rugsėjį reikės surengti naujus parlamento rinkimus.

Rinkosi iš dviejų kelių

A. Cipras, kuris atsistatydino ketvirtadienį, paskelbęs pirmalaikius rinkimus, atėjo į valdžią sausį, žadėdamas užbaigti gilius ir skausmingus biudžeto išlaidų karpymus, vykdytus reikalaujant Graikijos skolintojams mainais į 240 mlrd. eurų finansinę pagalbą, skirtą nuo 2010 metų.

Po daugelį mėnesių vykusių įtemptų derybų su kreditoriais jis nenoriai pasirašė susitarimą, numatantį, kad skolų prislėgta Atėnų vyriausybės vykdys dar daugiau tokių pačių skaudžių reformų, nors anksčiau įtikino graikus atmesti tokias priemones per referendumą.

Jaunatviškas ir charizmatiškas premjeras tikino, kad trečiasis pagalbos paketas, kurio vertė – 86 mlrd. eurų, reikalingas tik tam, kad šalis nebankrutuotų dėl didžiulių skolų ir neiškristų iš euro zonos.

„Man iškilo konkretūs pasirinkimai: pirmasis – priimti sutartį, su kurios daugeliu punktų nesutinku, o antrasis – chaotiškas bankrotas“, – aiškino jis.

„Syriza“ skilo

Tačiau įtūžę kritikai jo radikalioje kairiojoje partijoje „Syriza“ teigia, kad naujoji sutartis žymi kapituliaciją prieš skolintojų „šantažą“ ir nepriimtina visų jų judėjimo vertybių išdavystė.

„Kiekvienas kampelis ir Graikijos grožis yra parduodamas“, – piktinosi parlamento pirmininkė Dzoji Konstantopulu, pasmerkusi finansinio gelbėjimo sutartį kaip „nusikaltimą žmoniškumui“.

A. Cipras jau kelias savaites stengėsi gesinti didelį maištą savo partijoje, kai dešimtys „Syriza“ deputatų atsisakė palaikyti finansinės pagalbos planą per tris iš eilės parlamento balsavimus.

Kaskart premjeras būdavo priverstas kliautis opozicija, kad būtų priimti gyvybiškai svarbios tos programos dalys, o galiausiai A. Cipras faktiškai prarado daugumą parlamente.

Graikijos „Syriza“ partijos kairysis sparnas po A. Cipro atsistatydinimo paskelbė, kad įsteigė savo partiją ir pavadino ją „Liaudies vienybė“ („Leiki Anotita“). Prie jos prisijungė 25 valdančiosios partijos maištininkai. Partijai vadovaus buvęs energetikos ministras Panagiotis Lafazanis, praneša agentūra „Reuters“.

Bus sukurtas platus frontas prieš taupymo politiką, ketvirtadienio vakarą savo portale paskelbė griežto kurso šalininkai.

Taip jie reagavo į ministro pirmininko Aleksio Cipro atsistatydinimą ir paskelbtus naujus rinkimus. Rugsėjo 20 dieną vyksiančiuose rinkimuose jie dalyvaus su reikalavimu sustabdyti visas paramos programas ir atšaukti socialinių išmokų apkarpymus, sakoma pranešime.

Naujoji partija teigia atstovausianti 62 proc. graikų, kurie referendume dėl taupymo priemonių tarė „ne“. Ji ketina stabdyti valstybės turto išpardavimą ir pakreipti Graikiją „nauju nacionalinės nepriklausomybės kursu“.

Visuomenė palaiko

Nors jam sunkiai sekėsi suvaldyti savo įstatymų leidėjus, 41 metų politikas išsaugojo daugelio graikų pasitikėjimą: kaip rodo apklausos, jis laikomas tinkamiausiu žmogumi vesti šalį iš šios krizės ir pagal populiarumą smarkiai lenkia bet kurį varžovą.

Paskelbęs apie savo atsistatydinimą, jis dar kartą išreiškė karštą palaikymą finansinio gelbėjimo planui, sakydamas: „Noriu perduoti Graikijos žmonėms viską, ką esu padaręs, kad jie galėtų dar kartą nuspręsti.“

Lietuvos politologai: tai – strateginis ėjimas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas sako, jog dabartinį scenarijų lėmė tai, kad su reformomis susijusių vyriausybės siūlymų nepalaikė dalis valdančiosios premjero partijos „Syrizos“ parlametarų, ir jie buvo priimti tik su opozicijos parama.

„Kai A. Cipro vadovaujama vyriausybė apsisprendė priimti kreditorių siūlomas sąlygas ir taip iš esmės atsisakė savo rinkiminių pažadų, buvo galima prognozuoti vieną iš kelių panašaus pobūdžio scenarijų - arba priešlaikinius rinkimus, nes dalis „Syrizos“ partijos narių pasipriešins šių priemonių įgyvendinimui, arba plačios pozicijos ir opozicijos partijų koalicijos suformavimo. Pastarasis variantas iš esmės egzistuoja neformaliai, bet atrodo, kad tokia situacija sukelia pernelyg didelį politinį neapibrėžtumą,“ - BNS penktadienį sakė R. Vilpišauskas.

 „Ilgainiui A.Cipro populiarumas gali sumažėti, atskiroms interesų grupėms patyrus nepageidaujamus reformų padarinius, tad manau, kad priešlaikiniai rinkimai yra ir strateginis ėjimas norint išnaudoti turimą populiarumą bei sutelkti politinę galią savo rankose, ir tuo pačiu pasitikrinimas prieš rinkėjus, kokia apskritai yra jų nuostata dėl tolesnės narystės euro zonoje“, - teigė R. Vilpišauskas.

Anot politologo, po mėnesio numatytų pirmalaikių rinkimų baigtį prognozuoti kol kas rizikinga, tačiau ir „Syrizai“ nelaimėjus absoliučios daugumos, nauji rinkimai gali tapti pagrindu formalioms deryboms su šiuo metu opozicijoje esančiomis, bet reformas remiančiomis partijomis.

Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala Graikijos premjero veiksmus vertina kaip siekį užsitikrinti politinę galią, esant dabartiniam aukštam A. Cipro populiarumui.

„A. Cipro strategija yra paprasta - jis puikiai suvokia, kai reikės pradėti įgyvendinti priimtų įstatymų paketą, situacija šalyje komplikuosis ir visuomenės protestų tik daugės, nes aišku, kad tie įstatymų projektai susiję su mokesčių didinimu, pensijų mažinimu, įvairių privilegijų apkarpymu. Labai natūralus žingsnis, iš jo pusės žiūrint, yra pirmalaikiai rinkimai. Jam reikia sutelkti paramą parlamente, nes „Syrizos“ partijoje dabartiniai parlamentarai jo nebepalaikė, nebalsavo už įstatymų projektus ir realiai jie buvo priimti su opozicijos jėga“, - BNS sakė L. Kojala.

„Jei jam  pavyks išlaikyti politinę valdžią, galima tikėtis, kad tos politinės reformos bus įgyvendintos, bet tai priklausys nuo to, kiek balsų gaus parlamente valdančioji dauguma, iš ko ji bus suformuojama, ar tai bus vienos partijos, ar kelių partijų koalicija, kokį vaidmenį atliks opozicija“, - kalbėjo politologas.

Europa, L. Kojalos vertinimu, į procesus Graikijoje turėtų žiūrėti neutraliai, nes jau pasiekė savo tikslą, Graikijai įsipareigojus įgyvendinti reformas, o galima „Syrizos“ pergalė turėtų nuteikti optimistiškai, kad jos bus ir įgyvendintos.

Pasak jo, dabartinis parlamentas Graikijoje nebegali funkcionuoti, ir vienintelis žingsnis yra rinkimai, „kurie galbūt leis sugrįžti politinės galios centrui į vyriausybės pusę, o kartu prisidės prie to kad tos reformos, kurios būtų pažadėtos, bus įgyvendinamos“.

Buvo jauniausiu Graikijos politinės partijos vadovu

Inžinieriaus diplomą turintis A. Cipras gimė 1974 metais viename Atėnų priemiestyje. Tais pačiais metais žlugo septynerius metus trukusi armijos diktatūra, negailestingai persekiojusi kairiuosius ir komunistus.

A. Cipro pirmuosius žingsnius politikoje lėmė griežtai kairiosios pakraipos įsitikinimai, nors jis pakeitė kelias partijas. 2006 metais būsimasis premjeras buvo išrinktas į Atėnų miesto tarybą kaip kairiojo susivienijimo „Synaspismos“ narys.

2008-aisiais būdamas vos 33 metų jis buvo išrinktas „Synaspismos“ vadovu, ir tapo jauniausiu visų laikų Graikijos politinės partijos lyderiu.

Finansų krizė – ne viena problema

Briuselyje jo padrika derybų taktika kėlė įtūžį skolintojams, kaltinusiame graikus rizikuojant savo šalies ateitimis ir imantis neatsakingų politinių žingsnių, tokių kaip netikėtas referendumas dėl finansinės pagalbos paketo ir raginimas piliečiams atmesti pateiktus pasiūlymus.

Finansinių problemų prislėgtos Graikijos lyderis taip pat grūmėsi su kita krize – milžinišku migrantų antplūdžiu, kai daugybė atvykėlių pasiekia šalies krantus, tikėdamiesi pradėti naują gyvenimą Europoje.

Nuo sausio į Graikiją atvyko apie 160 tūkst. žmonių, iš jų daugiau negu 20,8 tūkst. – vien per praeitą savaitę, todėl A. Cipras šį mėnesį perspėjo, kad ta problema „pranoksta“ Graikijos gebėjimus ją suvaldyti.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Graikija po A. Cipro atsistatydinimo

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...