captcha

Jūsų klausimas priimtas

ESBO stebėtojai Ukrainoje susiduria su „precedento neturinčiais“ veiksmais prieš juos

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai rytinėje Ukrainoje per naujausią smurto protrūkį sulaukė „precedento neturinčių“ priešiškų veiksmų, daugiausia iš Rusijos palaikomų separatistų, trečiadienį pranešė organizacija.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai rytinėje Ukrainoje per naujausią smurto protrūkį sulaukė „precedento neturinčių“ priešiškų veiksmų, daugiausia iš Rusijos palaikomų separatistų, trečiadienį pranešė organizacija.

„Misijos saugumui buvo mestas precedento neturintis iššūkis. Buvo apšaudyti mūsų patruliai, taip ir iš sunkiosios artilerijos“, – sakė Ertuhrulas Apakanas ESBO būstinėje Vienoje.

„Stebėtojai buvo užpulti, į juos buvo nukreipti šautuvai“, – sakė Turkijos diplomatas, vadovaujantis daugiau nei 400 stebėtojų misijai per spaudos konferenciją.

„Tokių incidentų buvo abiejose kontakto linijos pusėse, tačiau daugiausia – separatistų pusėje, ypač šis užpuolimas“, – sakė jis.

Pasak jo, tokių išpuolių „viršūnė“ buvo keturių ESBO automobilių padegimas rugpjūčio 8-osios naktį separatistų sostinėje de facto Donecke. Tai galėjo būti „tiesioginis išpuolis prieš misiją, siekiant sužlugdyti jos operacijas“, sakė E. Apakanas.

Vakarų palaikoma Kijevo vyriausybė ir separatistai pirmadienį pranešė, kad per parą žuvo mažiausiai 10 karių ir civilių gyventojų. Didžiausią per daugiau nei mėnesį kilusį smurto protrūkį pasmerkė tarptautinė bendruomenė.

Pirmadienio susirėmimai vyko po kelias dienas nesiliovusių apsišaudymų raketomis ir sunkiosios artilerijos sviediniais – didžiausių nuo vasario, kai buvo pasirašyta dažnai pažeidinėjama paliaubų sutartis.

Pasak E. Apakano, ESBO mato „vis daugiau ir rimtesnių susirėmimų. Paliaubų pažeidimai tapo dažnesni ir rimtesni“.

Jis taip pat perspėjo dėl nerimą keliančio humanitarinės padėties pablogėjimo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šį smurto protrūkį susiejo su galimu Kijevo valdžios pasiruošimu susigrąžinti teritorijas, kurių ji neteko per daugiau nei 6,5 tūkst. gyvybių nusinešusį karą.

Prancūzija pranešė, kad Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, atsižvelgiant į pablogėjusią padėtį, pirmadienį vyksta į Berlyną susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Francois Hollande`u – vasario mėnesio paliaubų sutarties tarpininkais, vienas iš kurių buvo ir V. Putinas.

Tuo metu E. Apakano pavaduotojas Alexander`is Hugas apkaltino separatistus, kad šie „sistemingai neprileidžia (ESBO) prie didelių Rusijos ir Ukrainos sienos atkarpų“.

Interviu laikraščiui „Die Welt“ A. Hugas sakė, kad susirėmimai vyksta ne tik Donecke, bet yra ir „naujų židinių, kurių nebuvo pastaruosius tris ar keturis mėnesius“.

Tarp jų yra vietos „išilgai vadinamosios kontaktinės linijos, fronto linijos, iki Mariupolio“, sakė jis ir pridūrė, pats vyksta į Donecką, kad galėtų įvertinti padėtį.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po antrojo Minsko susitarimo

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...