captcha

Jūsų klausimas priimtas

J. Kerry tapo istorinio įvykio dalyviu Havanoje

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry penktadienį įsiamžino istorijoje kaip pirmasis nuo 1945 metų Amerikos diplomatijos vadovas, aplankęs Havaną – komunistinės Kubos sostinę.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry penktadienį įsiamžino istorijoje kaip pirmasis nuo 1945 metų Amerikos diplomatijos vadovas, aplankęs Havaną – komunistinės Kubos sostinę.

Jis įvykdė savo kelionės uždavinį – vėl iškelti žvaigždėtą ir dryžuotą vėliavą virš naujai atidarytos JAV ambasados ir įtvirtinti ilgai atidėliotą dvišalių santykių atkūrimą, kuris buvo įšaldytas dešimtmečius po Šaltojo karo pabaigos.

„Bus nedidelių kliūčių kelyje, bet tai pradžia“, – sakė J. Kerry apie prasidedantį JAV ir Kubos santykių atšilimą kartu su juo keliaujantiems žurnalistams.

Valstybės sekretoriaus lėktuvui nusileidus Jose Marti tarptautiniame oro uoste, J. Kerry iš karto nuvyko į ambasadą.

Kartu su juo vienos dienos viešnagės į Kubą atvyko trys į aštuntą dešimtį įkopę buvę jūrų pėstininkai, kurie prieš 54 metus paskutinįkart nuleido savo šalies vėliavą Amerikos ambasadoje Kuboje. Jie grįžo į šią salą, kad vėl iškeltų „Žvaigždes ir dryžius“.

„Labai džiaugsiuosi matydamas, kaip vėliava vėl iškeliama“, – sakė 78 metų Jimas Tracy vaizdo pranešime, kuris buvo paskelbtas Valstybės departamento tinklalapyje.

J. Tracy, 30 metų tarnavęs Jūros pėstininkų korpuse, buvo vyresnysis komandoras seržantas, kuriam buvo patikėta nuleisti vėliavą JAV ambasadoje Havanoje, kai Jungtinės Valstijos nutraukė diplomatinius santykius su Kuba 1961 metų sausio 4 dieną.

J. Kerry kaimyninėje saloje viešės tik kelias valandas, bet per tą laiką jis turės galimybę aptarti svarbiausias problemas santykių normalizavimo procese, tokius kaip Vašingtono tebevykdomas prekybos embargas ir JAV karinės bazės Gvantanamo įlankoje statusas.

Diplomatijos vadovas taip pat turės progą šiek tiek atitolti nuo oficialiosios Havanos ir susitikti su disidentais, su nerimu žvelgiančiais į dabartinius pokyčius.

Jis netgi pažadėjo pasivaikščioti sostinės gatvėmis ir susitikti su paprastais kubiečiais.

„Leisiuosi į atvirą, laisvą pasivaikščiojimą Havanos senamiestyje“, – J. Kerry sakė ispanų kalba transliuojančiai JAV televizijai „Telemundo“ prieš išvykdamas.

Tokiu atveju J. Kerry išeis iš didelio betoninio ir stiklinio JAV atstovybės pastato šalia Malekono pajūrio krantinės, dabar pertvarkyto į visavertę ambasadą, ir vaikštinės turistų pamėgtame kolonijinių laikų architektūros kvartale.

Pareigūnai sakė, kad po ceremonijos ambasadoje ir pasivaikščiojimo J. Kerry susitiks JAV atstovybės vadovo rezidencijoje su Kubos pareigūnais, verslininkais, menininkais, aktyvistais ir disidentais.

„Normalizavimas yra procesas. Mes tai labai aiškiai sakėme“, – pabrėžė Valstybės departamento atstovo pavaduotojas Markas Toneris.

„Aišku, penktadienį mes atliksime dar vieną žingsnį šiame procese, iškeldami vėliavą po 54 metų pertraukos, – pridūrė jis. – Mes labai aiškiai sakėme, kad tai nepašalina visų iššūkių šiuose ryšiuose, bet suteiks mums galimybę tiesiogiai kalbėtis su Kubos vyriausybe. “

Vašingtonas ir Havana iš naujo atidarė savo ambasadas liepos 20 dieną, praėjus 54 metams po to, kai diplomatiniai santykiai buvo nutraukti, įsibėgėjus Šaltajam karui tarp Vakarų šalių ir komunistinio bloko.

Diplomatinių santykių atkūrimas yra svarbus žingsnis normalizavimo procese, apie kurį pernai gruodį pirmąkart paskelbė JAV prezidentas Barackas Obama ir Kubos lyderis Raulis Castro.

Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodriguezas praeito mėnesio pabaigoje vadovavo savo šalies ambasados pakartotinio atidarymo ceremonijai Vašingtone, o R. Castro ir B. Obama buvo susitikę balandį Panamoje vykusio Amerikos šalių viršūnių susitikimo kuluaruose.

JAV administracija taip pat pašalino Kubą iš „terorizmą remiančių šalių“ sąrašo, atverdama kelią tolesniam prekybos ir diplomatinių sankcijų švelninimui.

Disidentų vėliavos iškėlimo ceremonijoje nebus

Tačiau šį atšilimą kai kurie vertina kritiškai.

B. Obamos oponentai respublikonai kaltina jį per sparčiai mažinant spaudimą Kubai, kuri dar nėra demokratinė valstybė, o kubiečiai disidentai, įpratę prie Vašingtono palaikymo, baiminasi likti izoliuoti.

Tuo tarpu Kubos revoliucijos tėvas Fidelis Castro, prezidento Raulio vyresnysis brolis ir pirmtakas, ketvirtadienį atšventęs savo 89-ąjį gimtadienį, kalbėjo mažiau nuolaidžiu tonu.

Savo straipsnyje, kurį ketvirtadienį, kai jam sukako 89 metai, paskelbė valstybinė žiniasklaida, jis išryškino dvišalius santykius vis dar komplikuojančias problemas, pareiškęs, kad Jungtinės Valstijos skolingos Kubai „daug milijonų dolerių“ dėl salai JAV taikomo prekybos embargo.

Jis tiksliai nenurodė, kokia tai galėtų būti suma, tačiau rugsėjį Kuba pareiškė, kad pusę amžiaus trunkantis embargas jai atsiėjo 116 mlrd. JAV dolerių.

Jungtinės Valstijos savo ruožtu tvirtina, kad Kuba skolinga 7 mlrd. dolerių Amerikos piliečiams ir bendrovėms, kurių turtas buvo konfiskuotas į valdžią atėjus F. Castro.

Dėl to J. Kerry turės elgtis atsargiai. Jis susitiks su pasirinktais Kubos opozicijos veikėjais ir patikins juos, kad Jungtinės Valstijos toliau palaikys pastangas kurti pliuralizmą šioje saloje, bet stengsis neužminti ant nuospaudų oficialiajai Havanai.

Pažymėtina, kad jokie disidentai nebuvo pakviesti į ceremoniją ambasadoje kartu su Kubos lyderiais, bet jis galės pabendrauti su valstybės sekretoriumi per privatų renginį atstovybės vadovo rezidencijoje.

„Į renginį atstovybėje bus pakviesti įvairių Kubos visuomenės sluoksnių atstovai“, – J. Kerry sakė „Telemundo“.

„Bet jie nėra kviečiami – visiškai atvirai – į pačią vėliavos iškėlimo ambasadoje ceremoniją, nes tai yra tarpvyriausybinis renginys – be kita ko, labai ribotoje erdvėje. Štai kodėl mes surengsime tą priėmimą vėliau tą pačią dieną“, – aiškino jis.

Vienas aukšto rango JAV diplomatas tikino, kad toks žingsnis neturėtų būti laikomas akibrokštu disidentams, kurie dešimtmečius rizikavo tapti represijų taikiniais, mesdami iššūkį autoritariniam režimui, o dabar atnaujina ryšius su savo draugais Vašingtone.

Tačiau atmosfera Havanoje įkaito. Apie 90 disidentų, kurių dalis buvo užsidėję sarkastiškas B. Obamą vaizduojančias kaukes, buvo suimti sekmadienį, kai susirinko protestuoti dėl JAV ambasados atidarymo.

„Tai jo kaltė dėl to, kas vyksta“, – per tą protestą sakė buvęs politinis kalinys Angelis Moya, kaltindamas B. Obamą. Tuojau po to jis buvo suimtas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close