captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Abe: Japonija nelinkusi daugiau atsiprašinėti dėl Antrojo pasaulinio karo

Japonijos premjeras Shinzo Abe penktadienį pareiškė „giliai sielvartaujantis“ dėl žmonių gyvybių, kurių pareikalavo Antrasis pasaulinis karas, bet pridūrė, kad ateities kartoms „nebus lemta“ atsiprašinėti dėl Tokijo politikos per tą konfliktą.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Japonijos premjeras Shinzo Abe penktadienį pareiškė „giliai sielvartaujantis“ dėl žmonių gyvybių, kurių pareikalavo Antrasis pasaulinis karas, bet pridūrė, kad ateities kartoms „nebus lemta“ atsiprašinėti dėl Tokijo politikos per tą konfliktą.

S. Abe savo pranešime, kurį tiesiogiai transliavo nacionalinė televizija, sakė, kad Japonija per karą sukėlė „neapsakomą žalą ir kančias“ nekaltiems žmonėms.

„Minint karo (pabaigos) 70-ąsias metines, žemai lenkiu galvą prieš sielas visų tų, kurie žuvo tėvynėje ir užsienyje. Reiškiu gilų sielvartą ir savo amžiną, nuoširdžią užuojautą“, – pareiškė premjeras.

S. Abe paminėjo ankstesnius atsiprašymus ir pabrėžė Japonijos troškimą judėti į priekį, „nešant istorijos pamokas giliai mūsų širdyse“, bet pats oficialiai neatsiprašė.

Japonija turi atvirai pripažinti savo istoriją, bet jos būsimos kartos neturi vėl atsiprašinėti, sakė vyriausybės vadovas.

„Japonija ne kartą išreiškė gilų apgailestavimą ir nuoširdžius atsiprašymus dėl savo veiksmų per karą“, – sakė premjeras.

„Neturime leisti, kad mūsų vaikams, anūkams ir netgi tolesnėms kartoms, kurios neturi nieko bendra su tuo karu, būtų lemta (dėl jo) atsiprašinėti, – pabrėžė S. Abe. – Istorija rūsti. Kas įvyko, nebegalima pakeisti.“

Šios kalbos įdėmiai klausėsi Japonijos kaimynės, ypač Pietų Korėja ir Kinija.

Pyktis dėl invazijos, okupacijos ir Japonijos imperatoriškosios armijos karių žiaurumų prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui ir jam vykstant Japonijos santykius su kitomis Rytų Azijos valstybėmis tebetemdo iki šiol – praėjus dešimtmečiams po to, kai 1945 metų rugpjūčio 15 dieną Tokijas kapituliavo.

Plačiau apie Japonijos, Kinijos ir kitų regiono valstybių santykius žiūrėkite LRT TELEVIZJOS laidos „Laba diena, Lietuva“ reportaže.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...