captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaltina, kad siena nuo migrantų – populizmas

Vienos Vengrijos gyvenvietės, esančios pakraštyje užtvaros, kuri, siekiant sustabdyti į šalį plūstantį migrantų srautą, yra statoma prie Serbijos sienos, meras trečiadienį apkaltino vyriausybę siekiant tokiais veiksmais atimti daugiau balsų iš ultradešiniųjų partijos „Jobbik“ ir pareiškė, kad migrantai paprasčiausiai sieks apeiti šį barjerą.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Vienos Vengrijos gyvenvietės, esančios pakraštyje užtvaros, kuri, siekiant sustabdyti į šalį plūstantį migrantų srautą, yra statoma prie Serbijos sienos, meras trečiadienį apkaltino vyriausybę siekiant tokiais veiksmais atimti daugiau balsų iš ultradešiniųjų partijos „Jobbik“ ir pareiškė, kad migrantai paprasčiausiai sieks apeiti šį barjerą.

Pasak Roberto Molnaro, nors migracija yra rimta Europos problema, migrantai nusipelnė užuojautos ir supratimo.

„Šiandieninei Vengrijos sistemai trūksta gailestingumo, atlaidumo ir žmogiškumo, kad šie žmonės būtų laikomi žmonėmis“, – sakė buvęs „Fidesz“ parlamentaras R. Molnaras duodamas interviu Serbijos pasienyje.

Jis taip pat sukritikavo vyriausybines kampanijas, kuriose migracija yra lyginama su terorizmu. „Jie negali būti visi bendrai pristatomi kaip nusikaltėliai, ką daro šios dienos vyriausybė ir vyriausybės žiniasklaida“, – kalbėjo meras.

Šiemet Vengrija sulaukė daugiau nei 110 tūkst. migrantų prieglobsčio prašymų, o per visus praėjusius metus jų buvo gauta 43 tūkstančiai.

Pastaraisiais mėnesiais didžioji dalis į Vengriją iš Serbijos patenkančių migrantų yra atvykę iš tokių konflikto zonų kaip Sirija, Irakas ir Afganistanas.

Beveik visi jie prašo prieglobsčio, tačiau net nesulaukę atsakymo bando vykti toliau – dažniausiai į Vokietiją ar Švediją.

Policija pranešė, kad antradienį buvo sulaikyti 1 783 migrantai – didžiausias skaičius šiais metais. Nuo liepos vidurio į Vengriją per dieną atvyksta maždaug po pusantro tūkstančio migrantų.

R. Molnaras kurį laiką parlamente atstovavo „Fidesz“ partijai, kai jos vadovas Viktoras Orbanas 1998-2002 metais vadovavo vyriausybei.

Pasak jo, buvę disidentai, siekę Geležinės uždangos sugriuvimo, dabar išdavė savo idealus ir stato naują užtvarą.

„Labiausiai mane skaudina tai, kad tie, kurie nugriovė tą sieną, dabar ją stato, ir kad tie, kurie kuria vienpartinę sistemą Vengrijoje, yra tie patys, kurie ją sugriovė“, – sakė R. Molnaras.

Dabar užtvarą sudaro trys juostos palei žemę nutiestos dygliuotos vielos, tačiau iki rugpjūčio pabaigos Vengrijos ir Serbijos pasienyje turėtų išaugti keturių metrų aukščio 175 kilometrų ilgio užtvara.

V. Orbanas grįžo vadovauti vyriausybei 2010 metais ir laimėjo 2014 metų rinkimus. Tačiau „Fidesz“ populiarumas pradėjo mažėti po nepavykusio bandymo įvesti mokestį už interneto naudojimą praėjusių metų pabaigoje.

Dabartinė kovos su imigracija kampanija, regis, sustabdė šį nuosmukį ir neleido „Jobbik“ partijai toliau stiprinti savo pozicijų.

„Neseniai „Fidesz“ neteko daug balsų, ir tie rinkėjai perėjo į ekstremistinės „Jobbik“ partijos pusę“, – sakė R. Molnaras.

Pasak jo, vyriausybė stato sieną tam, kad „galėtų pasakyti, jog... jie, kaip tikri patriotai, gina jus nuo užsienio priešo veržimosi“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...