captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Putino veikla Rytų Vokietijoje: draugystė su neonaciais ir bandymas įvaldyti tylųjį žudymą

Penkeri Rytų Vokietijoje praleisti metai – miglotas, menkai dokumentuotas laikotarpis Rusijos prezidento Vladimiro Putino biografijoje. Visuomeniniais pagrindais dirbantis vokiečių tyrimų biuras „Correctiv“ surado anų laikų liudininkų, pateikusių įdomios medžiagos baltų dėmių ir prieštaravimų nestingančiai Putino biografijai. Aiškėja, kad būdamas KGB agentu, jis šantažavo Drezdeno universiteto profesorių, siekdamas išgauti informaciją apie mirtinus nuodus.
Facebook nuotr.
Facebook nuotr.

Penkeri Rytų Vokietijoje praleisti metai – miglotas, menkai dokumentuotas laikotarpis Rusijos prezidento Vladimiro Putino biografijoje. Visuomeniniais pagrindais dirbantis vokiečių tyrimų biuras „Correctiv“ surado anų laikų liudininkų, pateikusių įdomios medžiagos baltų dėmių ir prieštaravimų nestingančiai Putino biografijai. Aiškėja, kad būdamas KGB agentu, jis šantažavo Drezdeno universiteto profesorių, siekdamas išgauti informaciją apie mirtinus nuodus.

KGB agento Vladimiro Putino veikla Vokietijos Demokratinėje Respublikoje (VDR), trukusi nuo 1985 iki 1990 metų, dažnai sumenkinama. 

JAV politinio prieglobsčio pasiprašęs KGB majoras Jurijus Švecas viename interviu interneto portalui Gordonua.com teigė, esą V.Putino uždavinys buvo pasitikti aukštesnio rango svečius iš Maskvos oro uoste, paruošti jiems stalą, aprūpinti maistu ir gėrimais, o po to vėl nugabenti į oro uostą. „Tai ir buvo visa Putino žvalgybinė veikla VDR,“ – su lengva ironija apibendrina buvęs bendražygis Švecas.

Apie Drezdeno laikotarpį pats Putinas vengia kalbėti – kaip ir dera buvusiam žvalgybininkui.

Prieš palikdamas Drezdeną, jis su savo kolegomis iš KGB pasistengė sunaikinti žvalgybinio darbo įkalčius. „Asmeniškai sudeginau milžinišką kiekį medžiagos, – autobiografinėje knygoje „Pirmasis asmuo“ sakė V. Putinas. – Deginome tiek daug dokumentų, kad net krosnis pleškėjo“.

Vis dėlto visų pėdsakų ištrinti neįmanoma. Buvęs „Stasi“ (socialistinės Vokietijos slaptosios policijos ir žvalgybos) karininkas, artimai bendravęs su V.Putinu, dar 2000-aisiais pasakojo Saksonijos žemės dienraščiui „Sächsische Zeitung“, kad Putinas verbavo ir organizavo Sovietų Sąjungos žvalgybai agentus, dirbsiančius Vakarų Vokietijoje ir JAV. Tuo metu Putinas buvo KGB skyriaus viršininkas Drezdene ir atsiskleidė kaip talentingas „lėlininkas“, po priedanga mikliai tampantis žmones tarsi marionetes už virvučių.

Be abejo, darbo sąlygos socialistinėje Vokietijoje tam buvo palankios. „Visos valstybės infrastruktūra yra tokių žmonių kaip V. Putinas paslaugoms. KGB karininkui VDR „ne“ neegzistuoja. Paranki ir ta aplinkybė, kad daugelis VDR piliečių palaikė tiesioginius ryšius su Vakarais. VDR informacijai iš Vakarų gauti ir kontaktams megzti buvo tikras medaus puodas,“ – teigia „Correctiv“ autoriai Davidas Crawfordas ir Marcusas Bensmannas.

Ieškodamas potencialių agentų, V. Putinas pirmiausia taikėsi į žmones, turinčius silpnybę Sovietų Sąjungai, į mokslo ir verslo atstovus, turistus. Tačiau neaplenkė netgi dešiniųjų radikalų bei nusikaltėlių. „Stasi“ ypatingasis archyvas „Correctiv“ tyrėjams patvirtino, kad ieškodamas agentų, Putinas veikė ir VDR saugumo teritorijoje, bandydamas į KGB persivilioti „Stasi“ agentus.

Vienas tokių perverbuotų agentų – Klausas Zucholdas, pagrindinis „Correctiv“ liudininkas, ryžęsis atvirai kalbėti apie bendradarbiavimą su V.Putinu. Jis sakosi visu Drezdeno laikotarpiu palaikęs ryšius su šiuo KGB karininku. Kadangi Zucholdas buvo dvigubas agentas, „Correctiv“ nepasikliovė vien jo liudijimais, ieškojo patvirtinančių dokumentų ar kitų liudininkų pasisakymų, kurie, tyrėjų teigimu, Zucholdo parodymus patvirtino.

Abu saugumiečiai bendravę ir privačiai. V. Putinas lankęsis K.Zucholdo viloje Drezdeno pakraštyje, buvusioje tiesiai priešais sovietų armijos kareivines. K.Zucholdas juokaudamas vadino kareivius „mano talkininkais“ – mat, jie „padėdavę nuimti derlių“, – vogdavę obuolius iš sodo.

Pasak K. Zucholdo, V.Putinas su panieka pasisakė apie sovietų armiją, kadangi ji gėdingai kapituliavo Afganistane, užtraukdama gėdą jo šaliai. „Ko Putinas negali pakęsti – tai silpnumo,“ – teigė K. Zucholdas.

V.Putinas savo veiklai galėjęs pasitelkti liūdnai pagarsėjusį Liaudies policijos K1 skyrių. Oficialiai šis skyrius buvo atsakingas už politinius nusikaltimus, tačiau kai kurie K1 poskyriai slaptai dirbo sovietinei KGB. Vienas tokių poskyrių Drezdene buvęs pavaldus Putinui, kaip teigė du buvę V. Putino kolegos pokalbyje su „Correctiv“ ir ką patvirtina „Stasi“ bylos.

Žudyti tyliai, be pėdsakų

V. Putino dešinioji ranka šiame poskyryje buvęs Georgas S. Jį gerai pažinojęs K.Zucholdas pasakoja, kaip jį drauge su Georgu S. V. Putinas buvo įtraukęs į slaptą operaciją, kurios tikslas buvęs gauti informaciją apie tylaus, pėdsakų nepaliekančio žudymo būdus.

K. Zucholdas „Correctiv“ tyrėjams tvirtino, jog V. Putinas norėjęs gauti informaciją iš medicinos profesoriaus, kuriam buvusi prieinama studija apie mirtinus nuodus, beveik nepaliekančius pėdsakų žmogaus kūne. Tyrimų biuro gautais duomenimis, šioje studijoje aptariamas platus tylaus žudymo spektras: nuo inscenizuotos savižudybės iki nuodijimo radioaktyviosiomis medžiagomis.

Suklusti verčia ypač pastaroji detalė. Buvęs rusų šnipas ir Kremliaus kritikas Aleksandras Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyviu poloniu 210. Mirties patale 2006 metais A. Litvinenka apkaltino būtent V. Putiną organizavus jo nužudymą.

Kad „Stasi“ eksperimentavo su radioaktyviomis medžiagomis, dar 2000-aisiais išsamiai atskleidė Joachimui Gauckui vadovaujant atlikti „Stasi“ archyvų tyrimai. Didžiulė, 900 puslapių apimties Humboldto Universiteto studija pavadinimu „Toxdat“ pateikia visus įmanomus nuodijimo būdus. Kaip tik 1988 metais buvo atlikti tyrimai su 200 toksinų bei radioaktyvių medžiagų ir pateiktos detalios nuodijimo instrukcijos.

Norėdamas gauti medžiagą apie „tylaus žudymo“ metodus, V. Putinas griebęsis kompromato. Kaip „Correctiv“ tyrėjams liudijo K .Zucholdas, Georgas S. paliepęs jam iš „Stasi“ archyvų parūpinti kompromituojančios pornografinės medžiagos, kuri turėjusi būti pakišta minėtajam profesoriui, kad vėliau iš jo šantažo būdu būtų galima išgauti slaptą studiją.

„Correctiv“ užklaustas, minėtasis profesorius neigė kada nors tą medžiagą matęs. Taip pat yra žinoma, kad 1993 metais Georgo S. bute vykdydami kratą, teisėsaugos pareigūnai rado kaip tik tą, iš „Stasi“ archyvų gautą, pornografinę medžiagą, kuria, esą, turėjęs būti šantažuojamas medicinos profesorius.

Bendradarbiavimas su neonaciais

V. Putino vadovautų agentų ratui „Correctiv“ duomenimis priklausė ir Rytų bei Vakarų Vokietijoje liūdnai pagarsėjęs neonacis Raineris Sonntagas. Kadangi V. Putinui rūpėjo turėti kuo daugiau agentų, per R. Sonntagą jis tikėjosi sniego gniūžtės principu užverbuoti ir daugiau agentų neonacių gretose.

1987 metais R. Sonntagas išsiųstas į Vakarų Vokietiją, kur susipažino su tenykščiu nenonacių vadovu Michaeliu Kühnenu ir nerukus tapo jo patikėtiniu. Akivaizdu, kad V. Putino vadovaujamas agentas negalėjo išvykti iš Rytų Vokietijos be jo žinios ir sutikimo. R. Sonntagas tapo šnipu Vakarų Vokietijoje ir toliau per Georgą S. palaikė ryšį su V. Putinu.

Griuvus Berlyno sienai, Sonntagas grįžo į Drezdeną, kur ėmėsi kurti neonacių judėjimą, pasiskelbė moralės saugotoju ir drauge su skustagalviais šantažavo klestintį bordelių verslą. Saksonijos kriminalistikos tyrimų centre „Correctiv“ tyrėjams nepavyko rasti dokumentų, patvirtinančių Sonntago kaip dvigubo agento veiklos, tačiau šis skyrius buvo įkurtas tik po Vokietijos susivienijimo, todėl, kaip teigia Saksonijos kriminalistikos darbuotojai, šie duomenys gali būti saugomi ir kur nors kitur.

1991 metų vasarą Sonntagas buvo nušautas, dėl ko lengviau atsikvėpė ne tik bordelių savininkai, bet ir buvęs agentas Georgas S. Tačiau neilgai trukus atėjo eilė ir jam: 1993 metais jis suimtas, daryta krata jo namuose. Keista, kad vėliau buvo paleistas, taip ir neiškėlus bylos dėl šnipinėjimo.

1999-aisiais, Putino tapimo premjeru, o po to – prezidentu metais, Georgas S. brutaliai sumuštas geležine lazda savo bute, kur po trijų dienų buvo rastas be sąmonės. Po to sumušimo jis nebeatsigavo. Kai 2010 metais Georgas S. mirė, laidotuvėse prie jo kapo dar kartą susirinko buvę V. Putino agentai. Nebuvo tik jų vado.

Apibendrindami savo tyrimus bei liudininko pasisakymus, „Correctiv“ autoriai Davidas Crawfordas ir Marcusas Bensmannas konstatuoja, jog V.Putinas jau anuomet pademonstravo „tą beatodairiškumą ir kietumą, kurie jį vėliau iškėlė į Rusijos prezidento postą“. Ir tai prieštarauja jauno juristo Putino portretui, kurį kūrė buvęs KGB karininkas Jurijus Ševcas, vadinęs buvusį kolegą „blyškia kandimi“ ir „vidutinio intelekto“ žmogumi.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...