captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dėl atslenkančios karščio bangos – rimti įspėjimai

Dalyje Europos teritorijos oro temperatūra viršijo 40 laipsnių, o tai kelia nerimą dėl vaikų, pagyvenusių ir sveikatos sutrikimų turinčių gyventojų gerovės.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Dalyje Europos teritorijos oro temperatūra viršijo 40 laipsnių, o tai kelia nerimą dėl vaikų, pagyvenusių ir sveikatos sutrikimų turinčių gyventojų gerovės.

Šią savaitę Ispanijos Kordobos mieste oro temperatūra šoktelėjo iki 44 laipsnių padalos, rašo BBC.

Šiuo metu karščio banga jau pasiekė Prancūziją, Italiją, Belgiją ir Nyderlandus. Karščiausia diena nuo 2006 m. užfiksuota ir Jungtinėje Karalystėje (JK). Sinoptikai prognozuoja, kad karštis neatslūgs dar kelias dienas.

2003 m. skaudžias karščio pasekmes dar menančiame Paryžiuje oro temperatūra pasiekė 40 laipsnių. Prieš dvylika metų karščio banga nusinešė apie 15 tūkst. gyvybių. AFP naujienų agentūra praneša, kad Paryžiuje įrengtos specialios patalpos su oro kondicionavimo sistemomis, kur nuo kaitros gali pasislėpti visi norintieji, o ypač garbaus amžiaus asmenys.

JK oro temperatūra pasiekė 34 laipsnius – tokių karščių šioje šalyje nebuvo jau devynerius metus. Vykstant Vimbldono teniso turnyrui uždengtas centrinių rūmų stogas, siekiant apsaugoti žaidimo aikštelės paviršių nuo karščio, o čia atvykstančiųjų prašoma nepamiršti kepuraičių.

Daugiau nei 40 Ispanijos provincijų pateikti įspėjimai dėl karščio, o Kordobos miestui skirtas raudonos spalvos įspėjamasis ženklas. Keturiems kaimyninės Portugalijos regionams skirtas oranžinės spalvos antrasis pagal rimtumą įspėjamasis ženklas dėl karščio. Tiek Ispanijoje, tiek ir Portugalijoje baiminamasi dėl karščių galinčių kilti miško gaisrų.

Nors daugelis linkę mėgautis tokiu oru, vis dėlto patariama karščiausiu dienos metu nebūti saulėje, dėvėti kepuraitę ir gerti daug vandens. Karštomis dienomis ypač daug prakaituojame, netenkame nemažai organizmui būtinų druskų, mikroelementų. Karštis ypač pavojingas nutukusiems žmonėms, sergantiems diabetu, hipertenzija, širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų, psichikos, sunkiomis lėtinėmis, skydliaukės ligomis, mažiems vaikams ir nėščioms moterims.

Alinantys karščiai kenkia sveikatai

Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga sveikatai – didelis saulės spindulių ar šilumos kiekis gali susargdinti ar net numarinti žmogų. Aplinkos temperatūra iki +30ºC yra sąlyginai komfortabili, daugiau nei +34ºC - ekstremali, daugiau nei +38ºC – žalinga sveikatai, o daugiau nei +42ºC siekianti aplinkos temperatūra yra pavojinga. Karštis veikia iš lėto, ir pavojus sveikatai dažnai išryškėja, kai padėti jau per vėlu – labai aukšta kūno temperatūra gali pakenkti smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus.

Perkaisti ir susirgti galima pernelyg ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje ir kt.). Specialistai pažymi, kad neretai net ir trumpalaikis karščio poveikis gali būti žalingas sveikatai. Veikiant karščiui, žmogaus organizmas turi sunkiai dirbti, tam kad palaikytų normalią kūno temperatūrą. Dažniausiai normali kūno temperatūra yra palaikoma prakaituojant, tačiau kartais to nepakanka, termoreguliacijos sistema perkraunama, ir kūno temperatūra ima sparčiai kilti.

Didžiausią riziką susirgti veikiant karščiui turi:

• Kūdikiai ir vaikai iki keturių metų amžiaus;

• Senyvo amžiaus (65 metų ir vyresni) asmenys;

• Antsvorį turintys asmenys;

• Asmenys, kurie karštyje ilgai dirba ar sportuoja;

•Asmenys, sergantys širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, epilepsija, psichinėmis ligomis ir kt.

Kas gali atsitikti veikiant karščiui ir saulei?

• Saulės nudegimas;

• Perkaitimas;

• Mėšlungis;

• Šilumos (saulės) smūgis.

Kaip išvengti žalingo šilumos ir saulės poveikio?

• Apsirenkite lengvais, laisvais, šviesiais rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą. Nepamirškite skrybėlės ir akinių nuo saulės.

• Gerkite daug skysčių – sunkiai dirbant ar aktyviai sportuojant karštą dieną reikėtų išgerti 2-4 stiklines per valandą. Jei gydytojas paskyrė diuretikus (skystį varančius medikamentus) ar skysčius ribojančią dietą, dėl geriamų skysčių kiekio pasitarkite su juo. Negerkite labai šaltų skysčių, nes gali atsirasti pilvo spazmai, taip pat negerkite alkoholio, nes dar daugiau neteksite skysčių.

• Papildykite prarastas druskas ir mineralus – jų netenkama gausiai prakaituojant. Prarastą kiekį galima atstatyti specialios dietos pagalba bei geriant sultis ir mineralinį vandenį.

• Valgykite daugiau vaisių ir daržovių. Maistas (pavyzdžiui, mėsa), kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.

• Saugokite odą nuo žalingo saulės spindulių poveikio, naudodami apsauginius kremus, kuriais reikia pasitepti 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę. Odos apsauginius kremus reiktų rinktis pagal odos tipą ir apsaugos nuo saulės faktorių (SPF), kuris nurodytas ant pakuočių. SPF skaičius nurodo kiek kartų priemonė padidina saugaus buvimo saulėje laiką. Mūsų klimato juostoje rekomenduojama naudoti 15-20 SPF ultravioletinių spindulių filtrus turinčias kosmetikos priemones.

• Nepalikite vienų mažamečių vaikų, senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos žmonių automobilyje (net ir tuomet, jei visi langai atviri).

• Karštą dieną dažniau užsukite į patalpas, kuriose oras yra kondicionuojamas (pavyzdžiui, prekybos centrus) – bent keletą valandų per dieną pabuvus vėsioje aplinkoje, ženkliai sumažėja su perkaitimu susijusių negalavimų atsiradimo tikimybė.

 
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...